D. Grybauskaitė: mes suprantame Rumuniją, nes šalia turime Kaliningradą

  • Teksto dydis:

Lietuva ir Rumunija bendradarbiaus, siekdama didesnio sąjungininkų indėlio į atgrasymo priemones Rytų Europoje, trečiadienį pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Mes suprantame tiek Rumunijos situaciją Juodojoje jūroje dėl Krymo okupacijos ir ten kaupiamų puolamųjų karinių pajėgumų, taip pat kaip ir mes turime panašią situaciją Kaliningrado srityje“, - bendroje spaudos konferencijoje su Vilniuje viešinčiu Rumunijos prezidentu Klausu Iohannisu (Klausu Johanisu) sakė D.Grybauskaitė.

„Vieni kitus palaikydami sieksime, kad saugumo, atgrasymo elementų atsirastų abiejuose regionuose kuo daugiau. Todėl čia mūsų interesai visiškai sutampa“, - pridūrė ji.

Rumunijos prezidentas savo ruožtu teigė, kad abejose NATO rytinio sparno pusėse reikia proporcingo saugumo užtikrinimo iš sąjungininkų, siekiant išlaikyti jėgų pusiausvyrą.

„Mes turime atremti visus pavojus. Tai yra susiję su vadinamuoju 360 laipsnių principu, tai yra, kad NATO turi būti pasiruošęs visiems iššūkiams“, - sakė K.Iohannisas.

D.Grybauskaitė teigė, kad Rytų Europos šalys yra įsitikinusios, jog sulauks prašomų saugumo garantijų.

„Esame įsitikinę, kad grėsmės yra vertinamos NATO šalių adekvačiai, jos suprantamos ir priemonių, kurių reikia mūsų regionams, tikrai bus“, - kalbėjo prezidentė.

Ji taip pat pasveikino Rumuniją, jog praėjusią savaitę šioje šalyje buvo pabaigtas statyti JAV kuriamos priešraketinės gynybos sistemos elementas. Toks elementas pradėtas statyti ir Lenkijoje.

„Tai įsipareigojimų (…) saugumo srityje užtikrinimo dar vienas, gražus žingsnis“, - sakė D.Grybauskaitė.

Rusijai reiškiant nerimą, kad Europoje kuriama priešraketinės gynybos sistema menkins Maskvos branduolinio atgrasymo galimybes, Lietuvos prezidentė pareiškė: „NATO narių gynyba yra NATO šalių reikalas ir niekieno daugiau“.

Rumunijos prezidentas K.Iohannisas į Vilnių atvyko artėjant NATO viršūnių susitikimui Varšuvoje, kuriame Lietuva ir Rumunija tikisi sulaukti papildomų saugumo garantijų iš sąjungininkų.

Baltijos šalys prašo kiekvienoje iš jų dislokuoti po sąjungininkų batalioną, kurio sudėtyje yra iki tūkstančio karių, bei oro gynybos garantijų iš oro policijos misijos naikintuvų. Tuo metu Rumunija iš sąjungininkų tikisi palankių sprendimų dėl karo laivų flotilės Juodojoje jūroje dislokavimo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių