Dizaineris įvertino I. Šimonytės aprangą: chaotiškas, griežtos direktorės stilius

Griežtos direktorės įvaizdis

„Aš manau, kad po Margaret Tečer visos šių laiko politikės bando kopijuoti ją. Vienos sėkmingiau, kitos nesėkmingiau. Bet kas politikei svarbiausia? Svarbiausia, ką ji kalba ir jos veidas. Šitą reikia išryškinti. Reikia, kad jos klausytų, nes ji moteris ir dirba su vyrais, o vyrai kaip vaikai. Nuo M. Tečer pradžios, jų įvaizdis – piktos mokyklos direktorės įvaizdis. Jos turi būti griežtos, nesukalbamos. Mokyklos direktorės visur panašios – ar Anglijoje, ar Lietuvoje“, – sakė dizaineris Aleksandras Pogrebnojus.

„D. Grybauskaitė turi savitą nepramušamos tvirtovės stilių. Kiekvienas žmogus ir politikas yra kitoks, aklai kopijuoti nieko nereikia. Lietuvoje yra specialistų, kurie patartų, ką reikia daryti“, – teigė dizaineris.

Būnant prezidentu, yra daugiau laiko įvaizdžiui – jis neturi, ką veikti, gali pasikviesti krūvas siuvėjų. Manau, kad ministrui yra sunkiau.

Pasak A. Pogrebnojaus, valstybės vadovas neturėtų pasakoti, koks dizaineris jam pataria, kokius rūbus vilkėti: „Neturėtų prezidentas ant kiekvieno kampo rėkti, pas ką jis rengiasi. Ir pasaulyje pasirašomos sutartys, kad tai neviešinama. Na, po to, kai rašomi memuarai, viskas išaiškėja, o tuo momentu niekieno reikalas, kur jis rengiasi“.

Dizaineris aptarė ir I. Šimonytės įvaizdį: „Man atrodo, kad tas įvaizdis yra šiek tiek chaotiškas. Ji turi daug darbo, yra labai užsiėmusi ir nemanau, kad ji turi labai daug laiko tam įvaizdžiui. Būnant prezidentu, yra daugiau laiko įvaizdžiui – jis neturi, ką veikti, gali pasikviesti krūvas siuvėjų. Manau, kad ministrui yra sunkiau“.

Ingrida Šimonytė. / J. Kalinsko nuotr.

Jis aiškino, kad bėgant laikui, I. Šimonytės įvaizdis šiek tiek keitėsi: „Tu vis tiek esi labiau matomas, tau reikia daugiau rūbų. Nors, aišku, D. Grybauskaitė turbūt su penkiais kostiumėliais išsisukdavo ir viskas būdavo tvarkoje. Iš tikrųjų svarbu, ką tu pasakai. Politikui svarbiausias veidas“.

Kuo siekia savo stiliumi I. Šimonytė?

Komunikacijos ekspertas Arūnas Armalis taip pat įvertino I. Šimonytės įvaizdį: „Mes matome išmoktą pamoką po prezidento rinkimų. Kai dabartinė premjerė ėjo į prezidento rinkimus, ji pakankamai radikaliai pakoregavo savo stilių – tiek aprangą, tiek išvaizdą. Nieko keisto. Kai eini į tokius rinkimus, turi koreguoti stilių. Matyt, ji rado ją konsultuojančius žmones, kurie atitiko jos supratimą ir matymą, į ką ji norėti keistis“.

„Nieko keisto, kad, atradusi savo kitokį stilių, negu buvo ir negu jai leido paprastos Seimo narės statusas ar prieš tai turėtas finansų ministrės statusas, ji tą stilių ir išlaiko. Ar tai reiškia, kad tokie pokyčiai koduoja, jog ji neatsisako ambicijų pasiekti aukščiausią politinį postą Lietuvoje? Manau, kad žmogus su tokiomis kompetencijom ir tokia patirtimi anksčiau ar vėliau turbūt mėgins dar kartą eiti į tas lenktynes. Ar tai bus dabar, 2024 metais? Kiek matyti iš pačios premjerės pareiškimų, kažin“, – sakė A. Armalis.

„Kitas dalykas: ar ji yra panaši į D. Grybauskaitę? Aš to nesakyčiau, nes mes matome ir visiškai kitą spalvų gamą, ir visiškai kitą drabužių pasirinkimo spektrą – jis yra kur kas platesnis negu D. Grybauskaitės ir kur kas ryškesnės spalvos“, – teigė jis.

Matosi, kad I. Šimonytė nevengia ryškesnės formos ir ryškesnio turinio – kalbant apie jos juokelius ir pakankamai juodą humoro jausmą.

„Manau, šiuo metu ji, būdama premjerė, supranta, kad yra kur kas reprezentatyvesnis asmuo negu finansų ministras arba Seimo narys, kuo ji buvo iki šios kadencijos. Ypač, kai yra toks įtemptas metas ir sulaukiama labai daug dėmesio iš žiniasklaidos, kada tu bet kada gali pakliūti į objektyvą tiek Lietuvos, tiek užsienio žiniasklaidos, nekeista, kad reprezentatyvi išvaizda tapo vienas iš prioritetų. Aš suprasčiau, kad tai nėra natūralus I. Šimonytės siekis. Mes matome, kad tai yra praktiškas, skandinaviško tipo žmogus, kuris tikrai savo veiklą fokusuoją į turinį, o ne į formą“, – tikino A. Armalis.

Pasak A. Armalio, gali būti, kad paskutinio vizito Dubajuje metu I. Šimonytės pasirinktas ryškus įvaizdis byloja apie tai, kokio ji siekia rinkėjo – šiuolaikiško, modernaus: „Mes matėme iš ypač sėkmingų jos dviejų rinkimų Antakalnio apygardoje, kada ji iš pirmo karto tapo Seimo nare, jai nereikėjo dviejų etapų. Kitas dalykas, kaip buvo formuojamas jos įvaizdis prezidento rinkimuose – ryškus, žalias švarkelis, po to burbuliukų banga, tam tikra žaisminga linija. Matosi, kad I. Šimonytė nevengia ryškesnės formos ir ryškesnio turinio – kalbant apie jos juokelius ir pakankamai juodą humoro jausmą“.

„Kai I. Šimonytei buvo renkamas prezidentinis stilius, matosi, kad dirbta su profesionalais, kurie suprato, kad reikia parinkti švarką pagal asmenį. Įtariu, kad tas procesas nebuvo lengvas, žinant premjerės charakterį, bet vis dėlto rezultatas tikrai yra geras“, – manė komunikacijos ekspertas.

„Norėčiau, kad tiek pat būtų kalbama ir apie vyrų stilių, ne tik apie moterų – t. y. apie visų politinių lyderių stilių. Vyrai, deja, sau leidžia kur kas laisvesnius dalykus. Mes turime ir buvusių ministrų, ir dabartinių Seimo narių, kurių kostiumų kelnės yra velnias žino kiek laiko nelyginamos, dydžiai yra dviem trimis dydžiais didesni, nei reikėtų, rankovės dengia nykščius, susiglamžę kostiumai, neatrinktos spalvos. Nesakau, kad jie turi tapti stilistais, bet sėkmingas lyderis turėtų būti subalansuotas visame kame – tik formoje, tiek turinyje“, – šnekėjo A. Armalis.

Jis paaiškino, kodėl politinių lyderių dizaineriai yra laikomi paslaptyje: „Mes turime tokį mentalitetą, kad tik neseniai Lietuvoje tapo norma prisipažinti, kad gyveni gerai. Prie ko tai veda? Prie to, kad jei politikas pradės pasakoti, kas jį konsultuoja stiliaus klausimais, tai atrodys kaip prabangos dalykai. O kurie politikai ramiai konstatuoja, kad ji gyvena gerai? Politikai netgi teisinasi, kai yra paskelbiamos jų deklaracijos, kad tai nėra jų šeimos gero verslo rezultatas. Mes priverčiame politikus teisintis dėl jų gero gyvenimo. Tai yra blogai“.