Atsiliepė, bet nekalbėjo

„Kauno diena“ pabandė susisiekti su I. Aniukštiene internete viešai prieinamu jos, kaip tarybos narės, telefono numeriu. Susisiekti pavyko, tačiau niekas nekalbėjo. Netrukus ryšys buvo nutrauktas, o bandant perskambinti telefonas buvo išjungtas.

Premjero Gintauto Paluckas atstovas spaudai Justinas Argustas „Kauno dienai“ pabrėžė nemanantis, kad skandalingieji dronai gali mesti šešėlį ant socialdemokratų stovyklos.

„Mačiau, kad tokie faktai mirgėjo, bet tai nebuvo oficialios, prokuratūros praneštos žinios. To, kas neoficialu ir dėl ko nepateikti jokie kaltinimai, aš tikrai nekomentuosiu“, – akcentavo J. Argustas.

Anot jo, tik išmestas į viešumą įmonės pavadinimas, ir nieko daugiau.

„Taip jau nutinka gyvenime, kad tos įmonės vadovo žmona yra Lietuvos pilietė, turinti teisę dalyvauti politinių partijų veikloje ir būti išrinkta. Tai ryšys gana tolimas“, – dėl dronų pirkimo aplinkybių svarstė premjero atstovas spaudai.

To, kas neoficialu ir dėl ko nepateikti jokie kaltinimai, aš tikrai nekomentuosiu.

Atlieka tyrimą

Lietuvai galimai nusipirkus nedraugiškose šalyse pagamintų bepiločių orlaivių, dėl su tuo susijusių įvykių teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Kaip praneša BNS, pasak generalinės prokurorės Nidos Grunskienės, ikiteisminis tyrimas pradėtas kovo 24 d. pagal Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnį, numatantį atsakomybę už piktnaudžiavimą.

Pasak krašto apsaugos ministrę Dovilę Šakalienę cituojančio BNS, galimai nusikalstama veika padaryta 2024 m. rudenį, paskelbus dronų pirkimą. Politikė neatsakė, ar dronais vis dar naudojamasi, motyvuodama šiuo metu vykstančiu ikiteisminiu tyrimu.

Į prokuratūrą ministrė kreipėsi gavusi Antrojo operatyvinių tarnybų departamento raštą, kuriame kalbama apie pagrįstus įtarimus, kad tiekėjo pristatyti įrenginiai, kurie pažymėti kaip pagaminti Lietuvoje, galimai buvo pagaminti ir surinkti už ES ir NATO ribų.

D. Šakalienė akcentavo, kad tokie dronai privalo būti pagaminti ES arba NATO, o suprogramuoti Lietuvoje.

Paklausta, ar bepiločiai pagaminti Kinijoje, ministrė to nei patvirtino, nei paneigė.

Pavedė patikrinti

D. Šakalienė sakė pavedusi patikrinti visus 2023 ir 2024 m. atliktus bepiločių orlaivių pirkimus, „įvertinant, ar bet kuriame iš jų taip pat nėra nusikalstamos veikos požymių“. Nustačius daugiau tokių atvejų, taip pat bus kreipiamasi į Generalinę prokuratūrą.

Žurnalistams paklausus, kodėl ikiteisminis tyrimas pradėtas tik dėl piktnaudžiavimo, generalinė prokurorė neatmetė, kad BK straipsnis, dėl kurio vykdomas tyrimas ar pareiškiami įtarimai, gali keistis. N. Grunskienė neįvardijo nei įtariamos įmonės, nei galimos sandorio sumos. Anot jos, vykdant tyrimą jau atliktos kratos ir poėmiai.

Tyrimui vadovauja Generalinė prokuratūra, jį atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba.