„Mes jau kalbėjome apie tai preliminariai su ministre pirmininke. Tikrai nekalbu apie masinį kabineto keitimą – tam ne laikas ir ne vieta. Bet apie kai kurių ministrų darbą esu susidaręs labai aiškią ir pakankamai neigiamą nuomonę“, – antradienį žurnalistams Seime sakė G. Nausėda.

„Manau, kad tikrai nereikėtų dangstytis argumentais, kad liko nedaug laiko, pakentėkime ir panašiai. Manau, kad turėtume padaryti tuos sprendimus ir tikiuosi, kad sutarsime ir tuos sprendimus padarysime be kolizijos“, – pridūrė jis.

Visgi šalies vadovas neatskleidžia, kuriuos ministrus norėtų pakeisti.

„Negalėčiau įvardinti tų pavadžių“, – lakoniškai atsakė prezidentas, neatskleisdamas ir to, kiek ministrų norėtų pakeisti.

„Kalbame apie vieną kitą ministrą“, – teigė G. Nausėda.

Prezidentas kol kas neįvardina ir to, kuo jam netinkantys ministrai galėtų būti pakeisti.

Kalbame apie vieną kitą ministrą.

„Aš norėčiau padaryti pirmą žingsnį, o po to jau dėti antrą žingsnį. Arba, kitaip tariant, pasakyti A, o jau tada sakyti B“, – akcentavo jis.

G. Nausėda žurnalistams patikino, kad jo santykiai su premjere I. Šimonyte yra puikūs ir dalykiški.

„Puikūs tie santykiai, dalykiški. Iš tikrųjų pastaruoju metu daug sprendėme klausimų, keitėmės nuomonėmis – ir sakyčiau, kad santykiai yra visiškai normalūs. Aš nemanau, kad reikėtų daryti kažkokius labai tolį siekiančius apibendrinimus iš vieno ar kito fakto“, – sakė šalies vadovas.

Toliau kritikuoja A. Dulkį

Šalies vadovas ir toliau negaili kritikos sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui.

„Jeigu jūs pažvelgtumėte, ką aš kalbėjau galbūt net ir prieš ketverius metus, dar skiriant poną Dulkį, ką aš kalbėjau visą šį laikotarpį ir ypatingai šiuo metu, kai matome sveikatos apsaugos sistemoje – tikrai kaupiasi problemos“, – sakė A. Dulkys.

„Ir tai mato absoliučiai vis, galbūt, išskyrus ministrą. Tai, be abejo, problemų yra“, – pridūrė jis.

Pats A. Dulkys praėjusią savaitę Eltai duotame interviu teigė jaučiantis G. Nausėdos palaikymą, mat pastarasis pasirašė jo inicijuotas sveikatos reformas.

Apie krašto apsaugos ministrą esu ne geros – esu labai geros nuomonės.

L. Kasčiūno atžvilgiu yra „labai geros“ nuomonės

Visgi keisti Vyriausybės sudėtį užsimojęs prezidentas G. Nausėda sako ypač palankiai vertinantis kovo pabaigoje krašto apsaugos ministru paskirtą Lauryną Kasčiūną.

„Apie krašto apsaugos ministrą esu ne geros – esu labai geros nuomonės“, – antradienį Seime žurnalistams teigė šalies vadovas.

ELTA primena, kad šalies vadovas užsiminė, kad turi konkrečias pavardes ministrų, kuriuos, jo požiūriu, būtų galima pakeisti po to, kai Vyriausybė grąžins įgaliojimus. Prezidentūra leido suprasti, kad labiausiai abejojama žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko darbu.

Liepos pradžioje šalies vadovo vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė išsakė pastabų ir A. Dulkiui. Ji leido suprasti, kad pastarajam pasitraukus iš ministerijos vadovo kėdės sveikatos sistemoje atsirastų lyderių, galinčių užimti šią poziciją.

Kaip numato įstatymas, Vyriausybė grąžina savo įgaliojimus po to, kai prisiekia išrinktas prezidentas – ministras pirmininkas įteikia šalies vadovui raštišką pareiškimą. Savo ruožtu prezidentas paveda premjerui eiti pareigas tol, kol bus gauti nauji Seimo įgaliojimai ir suformuotas naujas Ministrų kabinetas.

Antradienį savo pasitikėjimą Seime tikrinasi I. Šimonytė.

G. Nausėda iš premjerės dar nesulaukė kandidatų į EK

Prezidentas G. Nausėda tikina, kad yra suinteresuotas, jog sutarimas dėl Lietuvos atstovo Europos Komisijoje (EK) būtų rastas. Visgi, šalies vadovas atkreipia dėmesį, jog teikti kandidatus į eurokomisarus – premjerės I. Šimonytės prerogatyva.

„Aš tikrai suinteresuotas, kad sprendimas būtų rastas. Jūs puikiai suprantate, kad komisarą pirmiausia teikia ministrė pirmininkė ir pritarus prezidentui, kandidatūra teikiama Seimui“, – antradienį žurnalistams Seime teigė G. Nausėda.

„Kai nėra pirmojo žingsnio, labai sunku kalbėti apie antrąjį“, – pridūrė jis.

Visgi, į klausimą, ar užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio kandidatūra būtų tinkama, prezidentas neatsakė.

ELTA primena, kad Lietuvoje jau kurį laiką tęsiasi diskusijos dėl Lietuvos kandidato į EK. Kol kas neoficialiai kalbama, jog į postą Briuselyje taikosi užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.

Tačiau nei ministras, nei premjerė I. Šimonytė, kuri ir pateiks Lietuvos atstovo kandidatūrą, tokios intencijos aiškiai bei viešai neišsakė.

Seime ministro galimybėmis tapti eurokomisaru abejojama. Tiek opozicijai priklausantys parlamentarai, tiek dalis valdančiųjų viešai yra pasakę, kad tokiai kandidatūrai nepritartų.

Savo ruožtu prezidentas G. Nausėda, kurio pritarimas yra būtinas deleguojant Lietuvos atstovą į EK, ne kartą leido suprasti, jog G. Landsbergio kandidatūros nebūtų linkęs palaikyti. Jis yra pareiškęs, jog matytų geresnių kandidatų už G. Landsbergį šioms pareigoms eiti.

Be to, šalies vadovas yra nurodęs, jog I. Šimonytei įvardijo pavardę žmogaus, kuris, jo įsitikinimu, galėtų būti deleguojamas Lietuvos atstovu į EK.

„Taip, aš pasakiau, kokios pavardės arba kokia pavardė būtų priimtina. Premjerė priėmė tai, mano supratimu, visai palankiai ir tiek žinių“, – anksčiau žurnalistams Briuselyje teigė G. Nausėda.

Eurokomisaro kandidatūrą teikia Vyriausybė, poziciją suderinus su prezidentu ir Seimu.