„Mes kalbame apie tas raudonąsias linijas gana dažnai Europos Vadovų Taryboje. Kai kas sako, kad mes turime nusistatyti raudonąsias linijas. Tačiau aš sakau, kad tos linijos yra senokai peržengtos. Ir kad mes demonstruodami tokį orumą ir norą bet kokia kaina nenueiti nuo derybų stalo... Mes tam tikra prasme siunčiame signalą mūsų oponentui – žiūrėkite, galima juos truputį pagąsdinus priversti susigūžti. Ir tada tai yra priimamas kaip tam tikras silpnumo ženklas“, – Rytų Europos studijų centro surengtoje diskusijoje „Lietuvos užsienio politikos akiračiai“ sakė G. Nausėda.

„Šioje vietoje aš už tai, kad reikia bandyti niekada nepavargti ieškoti to galimo sutarimo. Bet sutarimas neįmanomas kol vyksta tai, kas vyksta Donbase, kol Krymas yra aneksuotas ir tai norima padaryti nauju normalumu, kol vyksta intensyvus kišimasis į Baltarusijos reikalus. To mes negalime ignoruoti, apsimesti, kad to nevyksta. Ir jeigu teigiamų jokių poslinkių nėra, privalome tai konstatuoti ir principingai tai vertinti“, – teigė G. Nausėda.

ES arsenale dar yra neišnaudotų priemonių Rusijos spaudimui

Europos Sąjungos (ES) arsenale dar yra neišnaudotų priemonių spaudžiant Rusiją laikytis demokratinių normų, sako prezidentas G. Nausėda.

Jis neabejoja, kad Bendrija prie šių klausimų dar grįš.

„Šitame priemonių arsenale vis dar yra priemonių, kurios būtų paveikesnės ir kurias būtų galima pritaikyti (...). Žvelgiant į ateitį, aš manau, kad mes tikrai neišnaudojame viso arsenalo ir mes prie tų klausimų grįšime“, – interviu Rytų Europos studijų centrui antradienį sakė G. Nausėda.

Bet sutarimas neįmanomas kol vyksta tai, kas vyksta Donbase, kol Krymas yra aneksuotas ir tai norima padaryti nauju normalumu.

Anot jo, nuolatinis iššūkis yra „surasti kompromisą tarp visų Europos Sąjungos valstybių“, kadangi ir toliau skiriasi Baltijos Šalių, Lenkijos, Čekijos ir pietinių ES valstybių ir rytinių požiūris į Rusiją, nors po Čekijos pranešimų apie Rusijos karinės žvalgybos organizuotus sprogdinimus „visi supranta su kokia grėsme mes susiduriame“.

Vis dėlto prezidentas neabejoja, kad Vakarų šiuo metu jau taikomos ekonominės sankcijos Rusijai veikia.

„Taip, sankcijos veikia. Ir šitoje vietoje, kuomet Rusijos valdžia, Kremlius puikiai supranta, kad sankcijos veikia, jos turi įtakos Rusijos ekonomikai, jie turi pasirinkimo galimybę: grįžti prie normalaus dialogo, normalaus elgesio arba izoliuotis“, – kalbėjo jis.

Jo nuomone, pirmasis kelias „yra daug perspektyvesnis ir naudingesnis absoliučiai visiems, įskaitant ir Rusiją“.

„Bet dėl tam tikrų priežasčių, dėl to, kad tos „didžiaimperiškos“ ambicijos nepalieka Kremliaus valdovų galvų, pasirinktas antrasis kelias. Blogiausia, kad jis yra mėginamas įteigti ir visuomenei, kad toks ir esą yra Rusijos kelias – izoliuotis, tvirtai ginti savo kažkokias „didžiarusiškąsias“ vertybes ir traktuoti išorinį pasaulį, kaip priešą, nors tas išorinis pasaulis visiškai nedemonstruoja jokio priešiškumo ir imasi tam tikrų priemonių prieš Kremliaus režimą tiktai tokiu atveju, kai yra už ką tai padaryti“, – tvirtino G. Nausėda.

Nuo Krymo aneksijos ir agresijos rytų Ukrainoje 2015-aisiais išaugusi įtampa tarp Vakarų ir Rusijos pastaruoju metu paaštrėjo Čekijai paskelbus apie Rusijos karinės žvalgybos agentūros GRU rengtus sprogdinimus 2014-aisiais, taip pat telktų šimtatūkstantinių pajėgų Ukrainos pasienyje, areštuoto Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno.