Kreipimąsi dėl imuniteto naikinimo N. Grunskienė pasirašė ir išsiuntė praėjusią savaitę. Tai padaryta įvertinus duomenis, surinktus ikiteisminiame tyrime, susijusiame su 2019–2023 metų kadencijos Trakų rajono savivaldybės tarybos narių išlaidų kompensavimu.

Pasak teisėsaugos, jos nustatytos faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai įtarti, kad A. Nedzinsko veiksmuose yra nusikalstamų veikų požymių.

Parlamentaras į Seimą pateko pagal partijos sąrašą, prieš tai 2019–2023 metais ėjo Trakų rajono savivaldybės tarybos nario pareigas.

Pernai Seimo patvirtinta nauja tvarka leidžia Seimo nariams pareikšti, kad jie sutinka su imuniteto panaikinimu, ir sprendimas dėl teisinės neliečiamybės panaikinimo vienu parlamento balsavimu tą pačią dieną.

Kitu atveju turi būti sudaroma komisija, kuri aiškinasi, ar parlamentaras nėra persekiojimas dėl savo politinės veiklos. Ji padaro išvadą ir teikia Seimui rekomendaciją, ar tenkinti prokuratūros prašymą, ar ne. Tik po to Seimas priima galutinį nutarimą.

Socialdemokratų, „aušriečių“ bei „valstiečių“ koalicijos sutartyje numatyta, kad bet kuris koalicijos narys, dėl kurio neliečiamybės panaikinimo į Seimą kreipiasi Generalinė prokuratūra, iš karto viešai Seimo posėdyje padaro pareiškimą sutinkantis, kad jo neliečiamybė būtų panaikinta, nesudarant tyrimo komisijos. Tai leistų greičiau priimti sprendimą dėl imuniteto panaikinimo.

Pats A. Nedzinskas žadėjo teisinės neliečiamybės atsisakyti supaprastinta tvarka bei teigė šiukšlių dėžėse čekiukų nerinkęs, o į teisėsaugos akiratį galėjo pakliūti, nes neturėdamas lėšų naudojosi artimųjų, draugų automobiliais.

Pagal Konstituciją, Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržoma jo laisvė.

Leidimą patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn gali duoti ne mažiau kaip 71 parlamentaras iš 141.

A. Nedzinskas yra šeštasis Seimo narys, dėl kurių imuniteto naikinimo prokurorė kreipėsi vadinamosiose čekiukų bylose.