Jis pažymėjo, kad rūmai iš valstybės biudžeto pernai gavo 369 tūkst. eurų, jų pajamos 2016 metais siekė 1,204 mln. eurų.

Parlamentaras pabrėžia, kad nuo 2016 m. pabaigos Lietuvos žemės ūkio rūmuose yra neišrenkamas pirmininkas, o laikinuoju rūmų pirmininku buvo patvirtintas administracijos direktorius. Taip šiuo metu žemės ūkio rūmų pirmininku ir administracijos vadovu yra tas pats asmuo.

„Jis pats administruoja ir pats kontroliuoja savo veiklą - įskaitant valstybės lėšų panaudojimą. Žemės ūkio rūmuose nuo 2016 m. prasidėjo labai keisti dalykai: nors Žemės ūkio rūmai neturi jokios laboratorijos, laborantų, jokio mokslinės įstaigos statuso, už 114 647,50 euro (litais būtų beveik 400 tūkst. Lt) perka sudėtingą chromatografo sistemą. Negana to, Žemės ūkio rūmai nusipirko parodomųjų bandymų priežiūros ir sklaidos paslaugas už 120 022,32 euro (414 413 Lt). Ir ne iš kokios nors ten mokslo įstaigos, kokio nors universiteto ar modernaus technologijų slėnio mokslininkų, bet iš Mokslininkų gatvėje įsikūrusio privataus UAB „Art 21“. O ką jau kalbėti apie žemės ūkio rūmų pasirašytų Viešųjų pirkimų sutarčių su fiziniais asmenimis, kurie ir taip dirba žemės ūkio rūmuose. Jų skaičius per paskutinį pusmetį (nuo 2016 m. pabaigos) ypač pagausėjo (kelios dešimtys) po to, kada Žemės ūkio rūmuose įsigaliojo kontrolės ir vykdymo vienvaldystė“, - sako Seimo Kaimo reikalų komiteto narys „tvarkietis“ Vytautas Kamblevičius.

Jo teigimu, po tokių „fokusų“ seniai reikėjo atlikti nepriklausomą auditą Žemės ūkio rūmuose, nes šiuo metu susidaro įspūdis, jog Žemės ūkio rūmai žingsnis po žingsnio tampa valstybė valstybėje.