Kreiva įstatymo raidė

Dienraštis jau rašė, kad nuo praėjusių metų liepos įsigaliojo aplinkos ministro įsakymas, kurio tikslas – uždaryti vartus nepataisomai apgadintoms transporto priemonėms patekti į Lietuvą. Siekis kilnus, tačiau pradėjus įgyvendinti įsakymą iš maišo išlindusios ylos apnuogino šiurkščias įsakymo spragas. Nustatyti, ar automobilis sunkiai apgadintas, ar ne ir ar jį ekonomiškai tikslinga remontuoti, turi Regionų aplinkos apsaugos departamentų (RAAD) specialistai, pasitardami su Aplinkos apsaugos agentūra. Įdomiausia, kad šiame aptarime pats transporto priemonės savininkas net nedalyvauja. Taigi už savininko akių nutariama, kada transporto priemonę remontuoti netikslinga ir ji pripažįstama pavojinga atlieka. Ir tai dar ne liūdnų žinių pabaiga. Kadangi į mūsų šalį atgabenta transporto priemonė buvo pripažinta pavojinga atlieka, jos laukęs asmuo turi susimokėti už pavojingų atliekų utilizavimą t.y. už savo turto visišką sunaikinimą, taip pat jam skiriama bauda už nelegalų pavojingų atliekų gabenimą.

"Taigi susidaro juokingai graudi istorija, kai žmogus JAV aukcione įsigyja transporto priemonę – nenurašytą, tačiau su tam tikrais trūkumais, o pasiekusi Lietuvą ji staiga tampa pavojinga atlieka", – stebisi advokatas Raimondas Kivylius.

Ministro įsakymą ėmę nagrinėti teisininkai nustėro – jis prieštarauja ne tik galiojantiems Lietuvos įstatymams, bet ir Konstitucijai.

Statistika byloja, kad lietuvių perkamų naudotų automobilių amžiaus vidurkis siekia kone 12 metų, o iš JAV dažniausiai vežami 4–5 metų automobiliai.

Netobuli vertinimo kriterijai

Automobiliui atliekos statusas suteikiamas, jei nusprendžiama, kad remonto išlaidos atsieis 75 proc. nesudaužytos transporto priemonės vertės, kurią nustato įstaiga "Emprekis", administruojanti automobilių rinkos katalogą. Pati įstaiga pripažįsta, kad jų kataloge skelbiamos automobilių vertės – tik orientacinės, tad pagal duomenis, už kurių tikslumą "Emprekis" neprisiima jokios atsakomybės, sprendžiama, ar automobiliui toliau riedėti, ar tapti atlieka.

Transporto priemonių pirkėjai, prieš jas įsigydami, gali duomenų bazėje pasitikrinti, kokia jų vidutinė vertė rinkoje, tačiau vis tiek neviršyti 75 proc. ribos ne visada taip paprasta. Aukcione transporto priemonės perkamos apžiūrint tik jų nuotraukas arba kontaktuojant su pardavėju, Lietuvą pasiekęs automobilis gali būti apgadintas labiau, nei numanoma. Dažniausiai nepastebėti apgadinimai nėra kritiniai, pavyzdžiui, gali būti nepastebėtos stiklo įdaužos, nedideli kėbulo pažeidimai. Transporto priemonę vertinantys asmenys, naudodamiesi tuo pačiu netiksliu automobilių rinkos katalogu, tokius požymius gali įrašyti prie remontuotinų, o tai didina automobilio remonto kainą, kuri gali peržengti ribą, kai aplinkosaugininkai nusprendžia, kad transporto priemonę remontuoti ekonomiškai nenaudinga ir ji tampa pavojinga atlieka.

Įdomiausia tai, kad net patys transporto priemonių vertintojai atkreipia dėmesį, kad pažymose nurodytos sumos dažnai neatspindi realybės, nes pateikti duomenys yra paremti netikslia automobilių, jų dalių ir remonto kainų skaičiavimo metodika.

"Galima sakyti, kad mes paskaičiuojame preliminarią remonto kainą, bet ji gali lengvai svyruoti apie 20 proc.", – atskleidė transporto priemonių vertintojas, bendrovės "Autosigma" direktorius Artūras Ūsovas.

Rengdami pažymas vertintojai naudoja katalogus, kuriuose yra tik oficialių dalių tiekėjų nurodytos mažmeninės kainos be nuolaidų. Tokios pačios kokybės dalis galima gauti ir pigiau, jau nekalbant apie remonto įkainius. Jie gali skirtis kartais, gal ir dar daugiau, jei pirkėjas automobilį sugeba remontuoti savo rankomis arba transporto priemonę importavusios įmonės servise.

Užšaldyta svajonė

Dienraščio redakciją pasiekė ir dar vieno nuo šio įsakymo nukentėjusio skaitytojo laiškas. Darius rašo, kad savo 40-ojo jubiliejaus proga nusprendė pasidovanoti dovaną – JAV aukcione surado savo bendraamžį motociklą "Harley Davidson", kuris buvo su šiokiais tokiais apgadinimais. Prieš kraunant motociklą į jūrinį konteinerį už Atlanto, Darius sužinojo, kokių detalių prireiks motociklo remontui ir leidosi į jų paieškas internete. Netrukus skaitytojo garaže jau buvo sukrautos visos detalės, beliko tik sulaukti motociklo, kuriam jos buvo skirtos. Deja, bent jau kol kas atrodo, kad Darius šį sezoną į gatves su savo bendraamžiu harlėjumi neišvažiuos. Dėl jau mūsų minėto įsakymo Dariaus motociklas užstrigo Klaipėdos jūrų uoste, nes buvo pripažintas ekonomiškai nenaudingu remontuoti. "Kaip kažkas gali nuspręsti, ar man tai naudinga ekonomiškai, ar ne. Aš juk leidžiu savo pinigus. Taip, gal visos detalės, kurias tenka nusipirkti, kainuoja panašiai kaip motociklas ar automobilis, tačiau mes kiekvienas renkamės, kaip galime leisti ir kur leidžiame pinigus", – savo susierzinimo neslėpė Darius.

Yra vos viena išimtis, kai ekonominio naudingumo kriterijus, kalbant apie transporto priemonės remontą, netaikomas. Transporto priemonė turi būti istorinė, tačiau Lietuvos transporto saugos administracija (buvusi Valstybinė kelių transporto inspekcija) yra patvirtinusi taisykles, kaip į Lietuvą atgabentos transporto priemonės turi būti pripažįstamos ir priskiriamos istorinėms, – jas turi įvertinti specialistai, o kad taip nutiktų, transporto priemonę reikia parodyti ekspertams, tačiau tokios galimybės nėra, nes ji saugoma uždaroje aikštelėje uoste, tad ir ši, neva situaciją turinti gelbėti išimtis, niekuo nepasitarnauja.

Keistas taikinys

Ministro įsakymas paskatino kalbas, kad juo siekiama susidoroti su viena verslo šaka – automobilių iš JAV importu. Įsakymas į spąstus leido suvaryti visus automobilius, atgabentus iš anos Atlanto pusės, o transporto priemonės iš Europos plaukia kaip plaukusios. Paradoksali situacija susidarė dėl to, kad kovą su atliekomis deklaruojanti Aplinkos ministerija šiuo įsakymu gerokai apsunkino dar gana nesenų mašinų importą iš JAV, tačiau pagrindinės fiziškai ir morališkai pasenusių transporto priemonių upės neužtvenkė.

Statistika byloja, kad lietuvių perkamų naudotų automobilių amžiaus vidurkis siekia kone 12 metų, o iš JAV dažniausiai vežami 4–5 metų automobiliai. JAV keliami aplinkosaugos reikalavimai automobiliams yra itin aukšti, ten neklastojami odometrų duomenys.

"Įsakymas skatina pirkti seną, aplinkosaugos reikalavimų neatitinkantį dyzelinį automobilį su suklastota rida iš Europos, o ne apynaujį naujos kartos automobilį iš JAV", – stebėjosi A.Ūsovas.

Reikia atkreipti dėmesį, kad įstatymai leidžia remontuoti ir atgal į gatves grąžinti visas Lietuvoje smarkiai sudaužytas ar čia iš Europos atvežtas transporto priemones, jei po remonto tai leidžia jas įvertinę ekspertai. Net ir iš JAV atvežtą sveiką, bet Lietuvoje sudaužytą į šipulius automobilį įmanoma prikelti antram gyvenimui, tačiau įsivežti tokią mašiną iš JAV šiuo įsakymu draudžiama.

Pralaimi Lietuva

Motorinių transporto priemonių iš JAV importuotojų ir pardavėjų asociacijos prezidentas Aurimas Jurčius pasakojo, kad kol kas dėl įsakymo patirti nuostoliai sunkiai suskaičiuojami. Nuo praėjusios vasaros muitinėse įstrigę automobiliai jau nuvertėjo, kai kurių pasiimti net neapsimoka.

"Įsivaizduojate, žmogus įsigijo savo svajonių automobilį ar motociklą, sumokėjo pinigus, kai kuriais atvejais skolintus, o Aplinkos ministerijai pavaldžios institucijos ir juose dirbantys valdininkai, besivadovaujantys aukštesniems teisės aktams prieštaraujančiu ministro įsakymu, praneša, kad šis turtas turi būti sunaikintas, dar ir bauda skiriama už pavojingų atliekų vežimą. Transporto priemonės sulaikytos nuo vasaros, kai ministerijos pareigūnai buvo visiškai nepasiruošę naujovėms ir taisykles kaitaliojo kiekvieną dieną. Nuo tada už vienos transporto priemonės stovėjimą uoste kasdien reikia mokėti 15 eurų be mokesčių. Vien už transporto priemonių saugojimą susidarė apie pusė milijono eurų. Jau nekalbame apie išlaidas advokatams, kurie visomis išgalėmis stengiasi išsaugoti Lietuvos piliečių turtą, piliečių, kurie moka mokesčius ir išlaiko tuos pačius valstybės tarnautojus, kurie stengiasi jų turtą sunaikinti", – skaičiavo A.Jurčius.

Jis taip pat nesiryžo skaičiuoti, kiek per tą laiką pajamų prarado valstybė ir Lietuvoje automobilių remontu besiverčiantys žmonės. Dalis įsakymo išgąsdintų verslininkų transporto priemonių nebeplukdo į Lietuvą, o konteinerius iškrauna Latvijoje, Estijoje, Vokietijoje ar Olandijoje, kur ir sumoka mokesčius.

Verslininkai, politikai ir teisininkai nuo vasaros aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui bandė parodyti įsakymo spragas ir prasilenkimą su aukštesnės galios teisės aktais. Ministras susitiko su verslininkais, tačiau argumentų neišgirdo ir įstatymo atšaukimo galimybės nesvarstė.

"Mes tikėjomės, kad ministras K.Navickas supras, jog įsakymas prieštarauja ne tik logikai, bet ir įstatymams. Tačiau įsakymas nebuvo atšauktas, tik pakoreguotas", – kalbėjo A.Jurčius.