I. Šimonytės ministrų tauta labai nemyli

Vertinimai skiriasi

"Prieš ketverius metus Vyriausybės rodikliai buvo geresni", – konstatuoja Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" direktorius dr. Vladas Gaidys.

"Vilmorus" / "Lietuvos ryto" apklausoje lapkritį pasitikintys Ingridos Šimonytės Vyriausybe sakė 21 proc., nepasitikintys – 39,6 proc., o jos pirmtakais – Sauliaus Skvernelio ministrų kabinetu po metų darbo – atitinkamai 20,6 ir 36,2 proc.

Dar vienas parametras – premjerų reitingai. "I.Šimonytė būdavo aukštai, vos netapo prezidente. Bet dabar ją teigiamai vertina apie trečdalį (33 proc.), o neigiamai – beveik pusė (49,6 proc.) apklaustųjų", – lygina V.Gaidys. Po pirmų metų darbo S.Skvernelio vertinimų balansas buvo teigiamas: 51,3 proc. jį vertino teigiamai, 23,7 proc. – neigiamai. O dar prieš ketverius metus anuometis premjeras Algirdas Butkevičius turėjo kone prezidentinį reitingą – 57,8 proc. jį vertino palankiai, 20 proc. – ne.

Vis dėlto, pabrėžia Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius, Vyriausybių pirmųjų metų kontekstas per daug skirtingas, tad lyginti sudėtinga: "S.Skvernelio Vyriausybės pirmi metai buvo lengvi pasivaikščiojimai, palyginti, su kuo susiduria dabartinė: tai ir COVID-19, ir migrantų krizės. O I.Šimonytės ir jos Vyriausybės reitingus lyginant su pirmtakų priešpandeminiais, jie nedaug mažesni ir nelabai išsiskiriantys iš įprastų Lietuvoje."

Verslas per pastaruosius metus Vyriausybės veikloje netgi įžvelgė teigiamų pokyčių. Stambiausius ir aktyviausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijančios asociacijos "Investors‘ Forum" apklausoje I.Šimonytės Vyriausybės darbą geriau nei S.Skvernelio kadencijos pabaigoje įvertino 5 proc. daugiau apklaustų įmonių vadovų (56 proc.).

Kurie geresni

Verslas pozityviau mano ir apie dešimties iš keturiolikos ministerijų veiklą. Didžiausią – net 24 proc. – teigiamą pokytį pelnė Susisiekimo ministerija. Pernai metų pabaigoje prie prasčiausių buvusios Sveikatos apsaugos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos šiemet sulaukė penktadaliu daugiau palankių vertinimų. Teisingumo ministerijos vertinimas pakilo 16 proc., Socialinės apsaugos ir darbo bei Vidaus reikalų – po 14 proc., Kultūros – 10 proc., Žemės ūkio – 8 proc., Aplinkos – 6 proc., Krašto apsaugos – 5 proc. Tačiau 10 proc. suprastėjo gerai vertinančiųjų Finansų ministeriją, 5 proc. – Užsienio reikalų. Energetikos ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijų vertinimas nepakito.

Vertinant iš verslo pusės, geriausiai dirba Krašto apsaugos (73 proc. teigiamų vertinimų), Užsienio reikalų ir Susisiekimo (67) ministerijos, o sąrašo gale – Kultūros (50), Aplinkos (47) ir Žemės ūkio (46).

Nežinau, ar Lietuvoje šiandien yra nepatrauklesnis politinis postas už sveikatos apsaugos ministro. Ir iš A. Dulkio kūno kalbos ir komunikacijos matyti, kad įtampa didelė.

Tačiau, lyginant visuomenės nuotaikas, "Vilmorus" apklausoje dabartinius ministrus tauta akivaizdžiai myli mažiau nei ankstesnės kadencijos. Ne tik I.Šimonytė, skirtingai nei jos pirmtakas, turi neigiamą vertinimų balansą. Teigiamo, ir tai tik mikroskopinio, nusipelnę du ministrai: socialinės apsaugos ir darbo – Monikos Navickienės teigiamų vertinimų 0,9 proc. daugiau nei neigiamų ir krašto apsaugos – Arvydo Anušausko (daugiau 0,2). Tarp S.Skvernelio ministrų po pirmų metų tokių buvo pusė ir skirtumas teigiamų vertinimų pusėn kai kurių buvo net dviženklis.

Lyginant teigiamų ir neigiamų vertinimų balansą, pirmtakus šiek tiek lenkia tik trys dabartiniai Vyriausybės nariai. Daugiau neigiamai nei teigiamai vertintos už švietimą atsakingos ministrės, bet dabartinės vos geriau (Jurgita Šiugždinienė vertinama minus 15,1 proc., Jurgita Petrauskienė (minus 16,1). Dar prasčiau už dabartinį kultūros ministrą Simoną Kairį (minus 14,5 proc.) vertintas Šarūnas Birutis (minus 18,6).

Abu sveikatos apsaugos ministrai vertinami neigiamai, bet Aurelijaus Verygos, 2013 m. lapkritį prasčiausiai vertinamo ministro, neigiami vertinimai viršijo teigiamus 33,6 proc., o A.Dulkio dabar – 27,8. O anuomet nebuvo pandemijos. Tokią kritiką sukėlė A.Verygos kovos su alkoholio vartojimu priemonės.

Trūkumai: po metų darbo sveikatos apsaugos ministro A.Dulkio neigiami vertinimai viršijo teigiamus 27,8 proc., tačiau jo pirmtako A.Verygos – net 33,6 proc. O anuomet nebuvo pandemijos. Žygimanto Gedvilos, Eriko Ovčarenkos / „BNS Foto“ nuotr.

Kodėl jie geriausi

Teigiamą vertinimų balansą turinčią socialinės apsaugos ir darbo ministrę M.Navickienę M.Baltrukevičius išskiria kaip labai aktyvią, ypač kovojant su skurdu, dėl šildymo kompensacijų, plečiant vienišo asmens pensijų gavėjų ratą. Ji inicijuoja užimtumo tarnybos modelio pokyčius, pasirašyta kolektyvinė sutartis su keturiomis svarbiomis profsąjungomis. Bet, primena analitikas, ši sritis iš tų, kur tik po kurio laiko paaiškės, kiek tos priemonės buvo efektyvios.

Antras turintis daugiau palankių nei neigiamų balsų – krašto apsaugos ministras A.Anušauskas, M.Baltrukevičiaus vertinimu, gali džiaugtis, kad jo vadovaujama ministerija gana sėkmingai įvykdė Lietuvos kariuomenei padėjusių afganistaniečių evakuacijos iš šios šalies operaciją. Ši ministerija prisideda ir sprendžiant nelegalių migrantų krizę, bet lieka šešėlyje, tad ministrui nemalonesnėse situacijose nereikia prisiimti atsakomybės.

"Bet krašto apsaugos ministrų kėdė visuomet buvo patogi, išskyrus Juozo Oleko skandalą dėl auksinių šaukštų. Dažniausiai tai tas ministro postas, kur kyla mažiausiai kontroversijų", – konstatuoja M.Baltrukevičius.

Bet taisyklės – ne be išimčių. Štai V.Gaidys primena: "Užsienio reikalų ministerijai aštuonerius metus vadovavęs Linas Linkevičius visą laiką buvo vertinamas teigiamai. Atrodė, šios srities ministras visada bus palankiai vertinamas pagal postą, o ne pagal ką kita. Bet štai L.Linkevičius buvo tarp populiariausių politikų, o dabar Gabrielius Landsbergis – tarp nepopuliariausių. Gal asociacijos ne su ministerija, o su kuo kitu, gal su pavarde?" Jo reitingai gali dar sumažėti po skandalo dėl „Belaruskalij“. Ministras dėl jo net parašė atsistatydinimo pareiškimą.

Nevienareikšmiškai vertinami dėl Taivaniečių atstovybės susikomplikavę santykiai su Kinija. Daug kritikos Baltarusijos klausimais, bet, pastebi M.Baltrukevičius, čia yra aiškus tęstinumas – ir ankstesnės Vyriausybės, ir užsienio reikalų ministro požiūris buvo toks pats, tai daugiau pavardės, kito konteksto klausimas. Bet, atkreipia dėmesį analitikas, akivaizdu, kad trūksta koordinacijos tarp prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos, ir čia vieno kalto nėra.

Antirekordininkų penketas

G.Landsbergis – ketvirtas ELTA užsakymu atliktoje "Baltijos tyrimų" apklausoje, aiškinantis, kuris ministras blogiausias. Trejetuke – sveikatos apsaugos, ekonomikos ir inovacijų ir vidaus reikalų ministrai. Pirmas ketvertukas ir generavo daugiausia neigiamų vertinimų.

"Nežinau, ar Lietuvoje šiandien yra nepatrauklesnis politinis postas už sveikatos apsaugos ministro. Ir iš A.Dulkio kūno kalbos ir komunikacijos matyti, kad įtampa didelė, girdėjome ir apie grasinimus jam. Antra vertus, ministras tampa ir nepakeičiamas, nes kas dabar sutiktų eiti šias pareigas?" – sako M.Baltrukevičius.

Bet krašto apsaugos ministrų kėdė visuomet buvo patogi, išskyrus Juozo Oleko skandalą dėl auksinių šaukštų. Dažniausiai tai tas ministro postas, kur kyla mažiausiai kontroversijų.

Žinoma, matome sergamumo skaičius, skiepijimo eigą, tad, pasak analitiko, visi sutiktų, kad galima būtų ir geriau, nors, palyginti su kitomis regiono šalimis, nesame blogiausi. Beje, A.Dulkys – vienintelis šios Vyriausybės ministras, kuriam per pirmus metus poste teko išbandymas interpeliacija.

Antra "Baltijos tyrimų" blogiausiųjų sąraše – ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Ir "Vilmorus" apklausoje ji – dugne: ją neigiamai vertina net 63,5 proc. respondentų, ir tai blogiausias rezultatas tarp ministrų. Pasak M.Baltrukevičiaus, metų pradžioje matomumo prasme ši ministerija buvo palankioje padėtyje, nes koordinavo paramą nukentėjusiems nuo pandemijos verslams. Bet ministrės asmeniniams reitingams neigiamą įtaką galėjo daryti ne visiems patinkančio galimybių paso įvedimas, o jį koordinavo ši ministerija. "Bet labiausiai reitingai nukenčia ne nuo buvimo ministre, bet dėl daugelio žmonių gana kontroversiško požiūrio į Laisvės partiją ir jos siūlymus dėl partnerystės įteisinimo ar lengvų narkotikų dekriminalizavimo", – neabejoja M.Baltrukevičius. Neabejotinai dėl tos pačios priežasties į "Baltijos tyrimų" blogiausiųjų penketuką pateko ir tai pačiai partijai atstovaujanti teisingumo ministrė E.Dobrovolska.

Trečia tarp blogiausiųjų – vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. "Vienu metu ir premjerei buvo kilęs klausimas, kaip spręsti šią situaciją. Buvo pasirinkta sustiprinti ministrės komandą, kad krizinėje situacijoje dėl migrantų situacija stabilizuotųsi. A.Bilotaitė atrodė visiškai sutrikusi. Iš pradžių retorika iš jos lūpų buvo gąsdinanti, o paskui, kai reikėjo steigti migrantų sulaikymo centrus, stebėtasi, kodėl visuomenė taip nusiteikusi prieš migrantus ir jų bijo", – pastebi M.Baltrukevičius.

Visas "Baltijos tyrimų" penketukas ir "Vilmorus" apklausoje vertinami labai neigiamai: A.Armonaitė (49,7 proc. neigiamų vertinimų daugiau nei teigiamų), E.Dobrovolska (39,6), G.Landsbergis (38,8), A.Dulkys (27,8), A.Bilotaitė (19,8).

"Kaip sakoma, kiekviena problema turi savo pavardę", – sako V.Gaidys. A.Dulkys neigiamus vertinimus gauna dėl COVID-19 pandemijos valdymo, A.Bilotaitė, iš dalies ir G.Landsbergis – dėl nelegalių migracijos krizės. A.Armonaitė, E.Dobrovolska – dėl partnerystės įteisinimo, silpnų narkotikų dekriminalizavimo siūlymų.

Kontrastai: užsienio reikalų ministras L.Linkevičius visada buvo vertinamas teigiamai. Atrodė, šios srities vadovo vertinimai visada bus palankūs. Bet G.Landsbergis – tarp nepopuliariausiųjų. Gal tai asociacijos ne su ministerija? Luko Balandžio, Roko Lukoševičiaus / „BNS Foto“ nuotr.

Pastaruoju metu bene ryškiausiai krenta žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko reitingai (neigiami vertinimai viršija teigiamus 25,6 proc.). Bet, M.Baltrukevičiaus vertinimu, Vyriausybė nusiteikusi rimtai žiūrėti į Europos žaliąjį kursą, o visa kita, dėl ko prie ministro kimbama, tėra detalės. Ūkininkams teks susidurti su daug jiems nepatogių dalykų, tad įtampos neišvengiamos. Pasak analitiko, situaciją kažkiek galima būtų koreguoti komunikacija, stengiantis geriau susikalbėti.

Aplinkos ministro Simonas Gentvilo neigiamas vertinimų balansas 21,5 proc. Pasak M.Baltrukevičiaus, pagrindinis metų klausimas buvo automobilių taršos mokestis. Yra įsipareigojimai, susiję su Europos žaliuoju kursu, pasauliniu klimato kaitos stabdymu, o Lietuva su Estija buvo bene vienintelės ES, kurioms šioje srityje reikėjo kažką nuveikti daugiau. Bet šie siūlymai galėjo kirsti per ministro ir valdančiųjų populiarumą.

Veikia incognito?

Arčiau autsaiderių ir energetikos ministras Dainius Kreivys. Pasak M.Baltrukevičiaus, šią ministeriją metų pradžioje buvo galima pervardyti į Astravo atominės elektrinės ministeriją, nes ministrą matėme tik per šią prizmę. Dabar galima pasidžiaugti artėjančiais prie sėkmingo įgyvendinimo jungčių projektais. Bet esminis klausimas – augančios energijos išteklių kainos. Nors ne ministerijos darbas jas amortizuoti – čia daugiau visos valstybės pasirinkimas, kaip jos finansinė politika reaguos į situaciją, bet kažkiek tame dalyvauja ir Energetikos ministerija, tad reikėtų daugiau matyti ir ministro poziciją.

Tačiau, žiniasklaidos stebėsenos ir analizės įmonės "Mediaskopas" duomenimis, pagal ministrus mininčių pranešimų skaičių Lietuvos žiniasklaidoje D.Kreivys – visiškas autsaideris. Žinoma, sveikatos apsaugos ministro per pandemiją matomumu nepavysi, bet aštuonių kartų atotrūkis kažin ar adekvatus.

"Vilmorus" apklausoje D.Kreivio neigiamų vertinimų persvara prieš teigiamus net 23,3 proc., ir tai yra šeštas blogiausias rezultatas. Šeštas jis ir "Baltijos tyrimų" blogiausiųjų sąraše, o "Investor’s Forum" tyrime patenka į prasčiausiai vertinamųjų penketuką.

Panašu, kad dalis ministrų dirba beveik incognito. M.Baltrukevičius pastebi: visos Vyriausybės kontekste premjerė I.Šimonytė yra labai stipri figūra ir gal dėl to dalis komandos lieka šešėlyje. Pavyzdžiui, iš karto buvo aišku, kad jame atsidurs žmogus, kuris vadovaus Finansų ministerijai. Šios srities ministrai visada matomi formuojant valstybės biudžetą, bet dabar turime ministrę pirmininkę – profesionalią ekonomistę, tad natūralu, jog finansų ministrė Gintarė Skaistė dar labiau atsiduria jos šešėlyje. Vis dėlto pastangų išeiti iš jo ministrė deda nepakankamai: G.Skaistė "Mediaskopo" matomiausių ministrų sąraše – ketvirta nuo galo.

Mažai matomas ir susisiekimo ministras Marius Skuodis – "Vilmorus" apklausoje jo įvertinti negalėjo 61,8 proc., tikėtina todėl, kad neįsivaizduoja, ką jis nuveikęs, nors tikrai turėtų kuo pasidžiaugti. Kas su juo turi daugiau reikalų, jį giria, pavyzdžiui, verslas "Investor’s Forum" tyrime jį iškėlė į antrą trečią poziciją ir Susisiekimo ministeriją įvertino kaip didžiausią pažangą padariusią. Žinoma, klausimas, koks bus jo vertinimas po skandalo dėl „Belaruskalij“ ir apskritai, ar po jo jis liks ministru.

56,3 proc. "Vilmorus" respondentų negalėjo įvertinti ir kultūros ministro Simono Kairio. "Jei ne skandalas dėl ketinimų pirkti baldus iš bendrapartiečio įmonės ir ne Petro Cvirkos monumento Vilniuje nukėlimo istorija, kur ministerijos ir negalima įvardyti pagrindine veikėja, kažin kiek S.Kairį viešai būtume matę", – pastebi M.Baltrukevičius. Pasak jo, svarbu, kad vyksta Kultūros tarybos pertvarka, Kaunas rengiasi tapti Europos kultūros sostine. Bet ministras, "Mediaskopo" duomenimis, – prie tyliausių.

Pozityvumas: "Nėra, kad kuris labai akivaizdžiai iškristų iš konteksto, kad būtų sunkiai suprantama, kodėl jis eina tokias pareigas, o taip būdavo ankstesnėse Vyriausybėse. Kol kas mažiau ir skandalų", – mano M.Baltrukevičius. Arūno Sartanavičiaus nuotr.

Pagrindinės metų temos – pandemija ir migrantų krizė, tad nenuostabu, kad už šias sritis atsakingi ministrai dažniausiai ir buvo žiniasklaidos minimi. Pasak "Mediaskopo" analizės ir duomenų sprendimų vadovės Vilūnės Kairienės, A.Dulkys išlieka dažniausiai minimu ministru, nors pavasarį priimtas sprendimas kiek sumažinti jo komunikacinį intensyvumą, kad būtų daugiau girdimi kitų specialistų balsai ir nuomonės. Tiek migrantų krizės, tiek ir su pandemija susijusių judėjimo suvaržymų atveju komunikacijos poreikį su kaupu patenkino vidaus reikalų ministrė A.Bilotaitė. Viena nuosekliausių – užsienio reikalų ministro G.Landsbergio komunikacija.

Bet, pastebi V.Kairienė, ekonomikos ir inovacijų ministrė A.Armonaitė, pradėjusi kadenciją kaip viena aktyviausiai komunikuojančių Vyriausybės atstovų, antroje pirmųjų savo kadencijos metų pusėje kažkodėl tai darė pastebimai mažiau.

Tarp labiau matomų – ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Pasak M.Baltrukevičiaus, ji gana aktyvi. Pandemijos kontekste ją matome kalbant, kad moksleiviams turėtų išlikti kontaktinis mokymasis. Nemažai diskutuojama dėl Tūkstantmečio mokyklų koncepcijos, ir yra rizikos, ar nedidės vaikų galimybių atskirtis. Nuo 2024 m. stojantiesiems į universitetus reikės trijų egzaminų, ir tai yra teigiamas žingsnis, nes reikia kelti aukštojo mokslo kartelę. Reikšmingas ir jungtinių klasių naikinimas bent 5–8 klasių segmente, nors tai gali turėti įvairių padarinių. Pasirašytas partijų susitarimas dėl švietimo – laimėjimas, nes lig šiol to nepavykdavo, tačiau dar neaišku, kaip jis bus įgyvendintas.

Iš konteksto neiškrenta

M.Baltrukevičiaus vertinimu, labiau sėkmė šią kadenciją lydi ministrus A.Anušauską, M.Navickienę, M.Skuodį. O mažiau? "Nėra, kad kuris labai akivaizdžiai iškristų iš konteksto, kad būtų sunkiai suprantama, kodėl kažkas eina tokias pareigas, o taip būdavo ankstesnėse Vyriausybėse. Kol kas mažiau skandalų, nei buvome įpratę. Buvo momentas, kai atrodė, kad būtų visai logiška atsisveikinti su A.Bilotaite, bet dabar situacija ministerijoje lyg ir stabilizuojasi", – mano analitikas.

Susumavus "Vilmorus" / "Lietuvos ryto" (pagal teigiamų ir neigiamų vertinimų balansą), "Baltijos tyrimų" / ELTA ir "Investor’s Forum" apklausose ministrams tekusias vietas, geriausiai vertinami ministrai – A.Anušauskas, M.Skuodis, M.Navickienė, o autsaideriai – A.Armonaitė ir A.Dulkys.

Nors dabar opozicijoje dirbantis ekspremjeras S.Skvernelis ir kai kurie jo Vyriausybės nariai aršiai kritikuoja dabartinį ministrų kabinetą, vis dėlto verta priminti, kaip ekspertai vertino jų pirmuosius metus. Vilniaus universiteto profesoriaus dr. Vitalio Nakrošio nuomone, "S.Skvernelio technokratų Vyriausybės problema – politinio palaikymo Seime stygius. Maža to, mažėja Vyriausybės populiarumas visuomenėje, susilpnėjo valdančioji dauguma, iš jos pasitraukus seniesiems socialdemokratams". O Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas anuomet sakė: "S.Skvernelio Vyriausybė kadencijos pradžioje metėsi siūlyti daugybę permainų, neretai ne pirmaeilės svarbos, nepasvertų ir net tarpusavyje nesuderintų, tik sukeldama visuomenėje sąmyšį. Daug kur užprogramuotas realių reformų imitavimas, pavyzdžiui, keistos idėjos apie nacionalinį valstybinį banką ar valstybinį alkoholio prekybos tinklą, vaistinių privatizavimą. Verslo žmonės sako, kad šią valdžią reikia tiesiog pralaukti."

XVIII Vyriausybės ministrai: nuo geriausiai vertinamo iki prasčiausiai

1. Krašto apsaugos – Arvydas Anušauskas

2. Susisiekimo – Marius Skuodis

3. Socialinės apsaugos ir darbo – Monika Navickienė

4. Finansų – Gintarė Skaistė

5. Švietimo, mokslo ir sporto – Jurgita Šiugždinienė

6. Kultūros – Simonas Kairys

7. Žemės ūkio – Kęstutis Navickas

8. Užsienio reikalų – Gabrielius Landsbergis

9. Teisingumo – Evelina Dobrovolska

10–11. Aplinkos – Simonas Gentvilas

10–11. Vidaus reikalų – Agnė Bilotaitė

12. Energetikos – Dainius Kreivys

13. Ekonomikos ir inovacijų – Aušrinė Armonaitė

14. Sveikatos apsaugos – Arūnas Dulkys

Sąrašo eilė sudaryta pagal "Vilmorus" / "Lietuvos ryto" (pagal teigiamų ir neigiamų vertinimų balansą), "Baltijos tyrimų" / ELTA ir "Investor’s Forum" apklausose ministrams tekusių vietų sumą.

Tik du ministrai – su pliuso ženklu

(teigiamų ir neigiamų vertinimų skirtumas, proc. p)

1. M.Navickienė +0,9

2. A.Anušauskas +0,2

3-4. M.Skuodis -12

3-4. G.Skaistė -12

5. S.Kairys -14,5

6. J.Šiugždinienė -15,1

7. A.Bilotaitė -19,8

8.S.Gentvilas -21,5

9. D.Kreivys -23,3

10. K.Navickas -25,6