„NATO jau dabar turi planus ginti kiekvienam sąjungininkų teritorijos centimetrui. Mes juos atnaujiname, kad jie būtų detalesni ir konkretesni ir atspindėtų naują saugumo realybę“, – Lietuvos žurnalistams nuotolinėje spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė J. Stoltenbergas.

Jis teigė besitikintis, kad NATO šalys dėl gynybos planų sutars iki liepą Vilniuje vyksiančio Aljanso viršūnių susitikimo Vilniuje.

Pasak NATO vadovo, planai liks įslaptinti, siekiant neatskleisti operacinių detalių, tačiau jie apibrėš tiek šiuo metu rytiniame sparne dislokuotų pajėgų vaidmenį, tiek pastiprinimo atvykimą iš Vakarų, jeigu kiltų toks poreikis.

J. Stoltenbergo teigimu, patvirtinus planus, atskiroms šalims bus keliami pajėgumų vystymo tikslai, siekiant įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus.

NATO jau dabar turi planus ginti kiekvienam sąjungininkų teritorijos centimetrui.

Per spaudos konferenciją generalinis sekretorius nekalbėjo apie naujų pajėgumų dislokavimą Baltijos jūros regione, nors regiono šalys to nuolat siekia. Pasak jo, pastaraisiais metais NATO rytiniame sparne jau dislokavo reikšmingą kiekį pajėgų.

Generalinis sekretorius taip pat dar kartą pasmerkė Rusijos planus Baltarusijoje dislokuoti taktinį branduolinį ginklą, pavadindamas Maskvos branduolinę retoriką „pavojinga ir neatsakinga“.

Visgi jis pabrėžė, kad ši situacija nereikalauja konkretaus NATO atsako branduolinėje srityje.

„Kol kas Rusijos branduolinėje laikysenoje nematėme jokių pokyčių, kurie reikalautų kokių nors NATO branduolinės laikysenos pokyčių“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.

Kalbėdamas apie būsimą NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, jis teigė besitikintis, kad sąjungininkės sutars dėl griežtesnio nei dabartinis įsipareigojimo didinti gynybos finansavimą iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir tolesnės paramos Ukrainai.

„Aš tikiuosi, kad jos (sąjungininkės – BNS) pakartos, jog Ukraina taps Aljanso nare“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.

L. Balandžio / BNS nuotr.

Jo teigimu, Aljansui taip pat reikia sutarti dėl praktinės paramos Ukrainai, įskaitant ilgametį planą, padėsiantį vystyti su Rusijos invazija kovojančios šalies kariuomenę ir artinti ją prie NATO standartų.

Šiuo metu, anot NATO vadovo, svarbiausia, kad Ukraina laimėtų, todėl Aljansui būtina toliau tiekti jai karinę paramą.

„Jei Ukraina neįsigalės kaip suvereni nepriklausoma Europos valstybė, narystės klausimui svarstyti nebus pagrindo“, – sakė J. Stoltenbergas.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11-12 dienomis.

Suomijos ir Švedijos narystė leis NATO lengviau judėti Baltijos regione

NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas sako, kad Suomijos ir Švedijos narystė Aljanse leis sąjungininkėms lengviau judėti Baltijos jūros regione, taip mažinant Rusijos galimybes apriboti jų atvykimą kilus krizei.

„Jeigu pažiūrėtumėme į žemėlapį, NATO buvimo prasme tai visiškai keičia geografiją“, –  Lietuvos žurnalistams nuotolinėje spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė J. Stoltenbergas.

„Švedijai ir Suomijai esant NATO narėmis, dabar mums bus kur kas lengviau veikti, stiprinti pajėgas, ginti (sąjungininkes – BNS) ir užtikrinti judėjimą ore ir jūroje“, – pridūrė jis.

Taip NATO vadovas kalbėjo paklaustas, ar Švedijos ir Suomijos narystė NATO sprendžia iššūkį dėl Rusijos Kaliningrado srityje vystytų vadinamųjų A2/AD (angl. „Anti-access/Area denial“) priemonių, skirtų neleisti priešo pajėgoms veikti tam tikroje teritorijoje.

Dėl šių Rusijos pajėgumų Aljansas susirūpino po Krymo aneksijos 2014 metais.

Pareigūnai baiminosi, kad konflikto atveju užėmus Suvalkų koridorių – vienintelį Baltijos šalis ir sąjungininkus siejantį sausumos ruožą Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, besiribojantį su Rusija ir Baltarusija – pajėgumai Kaliningrade neleistų į regioną atvykti NATO pastiprinimui.

Tai irgi leidžia saugoti Baltijos jūrą, jeigu to reikėtų.

Pasak J. Stoltenbergo, reaguodama į grėsmę nuo to laikotarpio NATO dislokavo daugiau pajėgumų pačiose Baltijos šalyse, treniravosi ginti Suvalkų koridorių.

Jo teigimu, su Baltijos jūra besiribojančios NATO valstybės investuoja į modernius penktosios kartos naikintuvus.

„Tai irgi leidžia saugoti Baltijos jūrą, jeigu to reikėtų“, – kalbėjo NATO vadovas.

Suomija NATO nare tapo balandį, Švedijos narystės kol kas neratifikavo Turkija ir Vengrija.

Birželį atvyks į Lietuvą stebėti Vokietijos brigados pratybų

NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas ketvirtadienį pranešė, kad birželį atvyks į Lietuvą stebėti šaliai priskirtos Vokietijos brigados karinių pratybų.

„(Vokietijos brigada – BNS) rengs pratybas Lietuvoje vėliau šiais metais, birželį, ir aš dalyvausiu tose pratybose“, – Lietuvos žurnalistams nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė J. Stoltenbergas.

Tai padidins mūsų galimybes greitai atsiųsti pajėgas ten, kur reikia.

Lietuvos kariuomenė BNS nurodė, kad birželio pabaigoje – liepos pradžioje šalyje yra numatytos Vokietijos brigados pratybos „Griffin Storm“, jose dalyvaus apie 800-900 karių.

Anot kariuomenės, tai vienos iš keturių didelių Vokietijos brigados pratybų, šiais metais planuojamų rengti Lietuvoje.

„Jos pademonstruos galimybes naudoti šias priskirtas pareigas. Tai nauja – turėti pajėgas, kurios žino vietovę, kurios žino, kaip susilieti su Lietuvos pajėgomis, ir kurios treniruosis bei bus dislokuojamos Lietuvoje. Tai padidins mūsų galimybes greitai atsiųsti pajėgas ten, kur reikia“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.

Jis sakė, kad Vokietijos brigados priskyrimas Lietuvai atspindi pernykštį NATO šalių vadovų sprendimą Madride pagal poreikį didinti rytiniame NATO sparne dislokuotus tarptautinius sąjungininkų batalionus iki brigados dydžio vienetų.

Berlyno vadovaujamas batalionas Lietuvoje yra dislokuotas nuo 2017 metų, tačiau dėl keliskart didesnio vieneto – brigados – buvimo abi šalys nesutaria.

Lietuva siekia nuolatinio pajėgų buvimo, bet kol kas šalyje yra tik vieneto štabas. Berlynas sako, kad dalis brigados bus Lietuvoje, o dalis – Vokietijoje, o visas vienetas į Lietuvą būtų greitai permestas esant poreikiui.

Lietuva viliasi Vokietijos brigados priėmimui reikalingą infrastruktūrą įrengti iki 2026 metų.