Įspūdingas visureigis tamsintais stiklais lėtai pririeda prie "Kauno dienos" redakcijos. Ant automobilio pritvirtintos amerikietiškos vėliavėlės neleidžia suabejoti – iš jo tuoj išlips Jungtinių Valstijų ambasadorė Deborah Ann McCarthy.

Kaune viešėjusi aukščiausio rango JAV diplomatė vos spėjo suktis savo numatytais maršrutais. Kauno savivaldybė, inovatyvios verslo įmonės, technologijų parkai. Visa tai energinga amerikietė norėjo pamatyti savo akimis.

Tarp gausių susitikimų JAV ambasadorė rado laiko atsakyti ir į "Kauno dienos" klausimus. "Kaune jau esu buvusi. Tiesa, pirmąsyk čia lankiausi su šeima. Tąsyk Kaune pramogavome ir ilsėjomės. Šį sykį vizitas – darbo", – pasakojo diplomatė.

Interviu D.A.McCarthy ne tik apžvelgė kauniečius ir visą Lietuvą jaudinančius politinius, regioninio saugumo, kaimynystės su Rusija klausimus, bet ir atskleidė, kuo labiausiai mėgaujasi mūsų šalyje.

– Pastaruoju metu Lietuvoje vienas aktualiausių klausimų yra regioninis saugumas. Kiek jūsų dienotvarkėje dabar užima klausimai, pokalbiai, derybos, susijusios su Lietuvos saugumo dalykais?

– Tiesą sakant, Lietuvos saugumo reikalai mano dienotvarkėje užima svarbiausią vietą kur kas seniau, nei prasidėjo Ukrainos įvykiai. Dar rugpjūtį apie tai kalbėjomės su prezidentu Baracku Obama. Kalbėjomės apie iššūkius Baltijos valstybėms, Kiprui ir t.t. Žinoma, prasidėjus Ukrainos įvykiams, Krymo problemoms, tenka skirti vis daugiau laiko Lietuvos problemoms. Neseniai surengėme JAV viceprezidento Joe Bideno vizitą.

– JAV kongreso nariai perspėjo, kad Rusija gali kėsintis į Baltijos šalių teritorijas. Kiek, jūsų nuomone, šis pavojus realus?

– Į Rusijos veiksmus reikia žiūrėti platesniame kontekste. Ne veltui B.Obama prieš keletą dienų garsiai pareiškė, kad Rusija pažeidžia daugybę tarptautinių normų ir susitarimų. Pasaulio bendruomenei tai nepriimtina. Tiesą sakant, politikų kalbas reikia vertinti atsargiai. Perspėjimų tikslas neturi būti baimės kurstymas. Atvirkščiai, JAV viceprezidentas savo vizito metu kaip tik nuramino lietuvius, dar sykį patikindamas, kad Jungtinės Valstijos tvirtai laikosi NATO aljansui duoto pažado ir palaiko vadinamąjį 5-ąjį straipsnį, garantuojantį visų NATO narių saugumą ir bendrą atkirtį, kilus pavojui bet kurio vieno nario saugumui.

– Prezidentas B.Obama pareiškė, kad JAV neketina ginklu atsakyti į Krymo užgrobimą. Bus apsiribota ekonominėmis ir politinėmis sankcijomis. Ar, jūsų nuomone, to pakanka sustabdyti agresyvius Rusijos planus?

– Turime aiškiai suvokti, kad ginklu Ukrainos problemų neišspręsime. Vienintelis mažiausiai pavojingas būdas – derybos ir diskusijos. Mes Rusijai siūlome išeities kelius. Tačiau jeigu ji ir toliau nenorės priimti pasiūlymų, mes būsime priversti veikti per finansinius svertus. Ir jie bus gana veiksmingi. Jau įsigaliojo finansinės sankcijos Rusijos valdžios atstovams, prezidento V.Putino aplinkai. Nesiekiame, kad Rusija stotų į derybas su Jungtinėmis Valstijomis, o kad pradėtų civilizuotą kalbą su Ukraina. Rusija turi suvokti, kad ji nėra vienintelė pasaulio galybė.

– Ar tokia pat reakcija – tik politinės ir ekonominės sankcijos – būtų ir Lietuvos, ES narės, NATO narės, užpuolimo atveju?

– Lietuva, būdama NATO narė, turi aiškias saugumo garantijas. Ne tik iš Jungtinių Valstijų, bet iš visų aljanso narių. Drauge noriu pabrėžti, kad jūsų šalis turi ir įsipareigojimų. Šiandien Lietuva pagal krašto apsaugai ir gynybai skiriamas lėšas lenkia tik Liuksemburgą. Ir nevykdo duotų pažadų – 2 proc. nuo biudžeto.

– JAV ne kartą rodė palankumo ženklus V.Putinui, su juo neretai bendraudavo kone bičiuliškai. Kaip šis požiūris ir santykiai pasikeitė po Ukrainos įvykių?

– Su Rusija ir jos vadovais mus siejo dalykiniai santykiai. Dirbo mūsų prezidentų suburtos komisijos, kurios bendradarbiavo įvairiausiais klausimais – nuo mokslo, inovacijų, iki ekonominių ir tarptautinio saugumo problemų. Kai kuriose srityse darbą atlikome tikrai pagirtinai. Glaudžiai bendradarbiavome spręsdami Sirijos karinio konflikto padarinius ir pan. Tačiau įvykiai Ukrainoje, be abejo, turėjo įtakos mūsų santykiams. Pristabdėme kontaktus kai kuriose srityse, nes šiuo metu nesame partneriai, besivadovaujantys vienodomis vertybėmis. Kita vertus, tai nereiškia, kad neturime drauge spręsti pasaulinių klausimų.

– Vis garsiau kalbama, kad į Europą sugrįžo šaltojo karo laikai. Kokią išeitį matote iš situacijos, jei Rusija ne tik nenusileis dėl Krymo okupacijos, bet dar ir aštrins padėtį? Ar pasaulis nestovi ant trečiojo pasaulinio karo slenksčio?

– Nepasakyčiau, kad tai yra trečiojo pasaulinio karo užuomazgos. Tiesiog viena šalis nori pati spręsti savo ateitį ir likimą. Ir mes nekalbame apie pasirinkimą būti Rusijos ar Amerikos glėbyje. Ir tai – ne apie didžiųjų šalių įtakos sferas. Mes kalbame apie valstybės ir visuomenės teisę rinktis savo vystymosi kelią. Ir, padedant socialiniams  tinklams, apie tai žino visas pasaulis.

– Rusija parodė savo tamsiąją veido pusę, bet nesiliauja savęs vadinti demokratine valstybe. Kokią regite Rusijos ateitį?

– Pataisyčiau, ne Rusija, o ponas V.Putinas parodė savo tamsiąją pusę. Apie visą Rusiją to tikrai nepasakyčiau. Vertinant objektyviai, Rusija yra silpstanti galybė. Dabar tai ne pasaulio didvalstybė, o geriausiu atveju, regiono. Rusija neinvestuoja į savo žmonių gerovę, iš esmės neinvestuoja į technologijas, netgi naftos gavybos sektoriuje. Todėl šios šalies, kaip modernios ir inovatyvios valstybės, ateitis kelia rimtų abejonių. Vien pernai, dar prieš ekonominių sankcijų įvedimą, Rusija prarado apie 70 mlrd. dolerių investicijų. Užsienio verslas nenori investuoti į tokią šalį, atsiima pinigus ir nukreipia kitur. Tad, galvodama apie šalies ateitį, Rusijos valdžia pati turi nuspręsti, ar jai reikalingos tos investicijos ir inovacijos.

– Rusija – nuolatinės įtampos šaltinis Lietuvai, kita vertus, ir svarbi ekonominė partnerė. Nuo jos labai priklauso mūsų ekonomikos padėtis. Kaip šioje situacijoje turėtų elgtis Lietuva, kad iš dvišalių santykių gautų maksimalios naudos?

– Lietuva pasirinko Europos Sąjungą. Ir iš to gauna apčiuopiamos naudos. Lietuva kuria tinklus, leisiančius jai išsivaduoti nuo rusiškų dujų priklausomybės. Tad abejočiau, ar Lietuvos ekonomika yra ypač priklausoma nuo Rusijos. Nepamirškime, kad jau kitąmet jūsų šalis taps euro zonos nare. Tai aiškus pasirinkimas tarp Rytų ir Vakarų.

– Lietuva jaučia didžiulę ES ekonominę paramą. Ar JAV taip pat žymiai padeda Lietuvai ekonomine prasme? Ir – ar privalo mums padėti?

– Jungtinės Valstijos prisideda prie paramos, tačiau vienai sparčiausiai augančių ES valstybių pakanka ir milijardinių europinių injekcijų. Lietuvą mes daugiau  remiame bendradarbiaudami krašto gynybos srityje, ne ekonomikoje.

– Lietuvoje aktyviai veikia Rusijos propaganda. Tai turi įtakos kai kurių lietuvių nuomonei mūsų valstybei esminiais klausimais. Kaip Lietuva gali apsiginti šiame informaciniame kare?

– Mane labai stebina duomenys, kad maždaug pusė Lietuvoje retransliuojamų televizijos laidų yra rusų kalba. Pati šalis tarsi suteikia plačią tribūną Rusijos propagandai. Manau, privačios ir valstybinės bendrovės, formuojančios programų paketą, turėtų susimąstyti. Kalbant apie propagandinį karą, sakyčiau, kad iš Rusijos pusės tai yra tik melo tinklas. Gerai tik, kad Vakaruose jau suvokiami, pagarsinami ir argumentuotai atremiami Rusijos veiklos metodai.

– Tarptautinėje erdvėje audringas diskusijas pastaraisiais metais kėlė CŽV kalėjimo Lietuvoje, kuriame esą buvo kalinami įtariami teroristai iš Afganistano, Pakistano ir kitų valstybių, skandalas. Kaip jūs pakomentuotumėte šią situaciją?

– Šioje istorijoje buvo labai daug spekuliacijų ir gandų. Nemanau, kad galėčiau plačiau šiuos gandus komentuoti.

– Ar sekate Lietuvoje prasidėjusią prezidento rinkimų kampaniją? Kokie jūsų santykiai su dabartine šalies Prezidente Dalia Grybauskaite?

– Be abejonės, sekame. Sakyčiau, ši kampanija, kaip ir, beje, kampanijos kitose šalyse, kuriose man teko dirbti, yra tikrai įdomi. Mūsų santykiai su D.Grybauskaite – puikūs. Mūsų požiūriai daugeliu atžvilgiu sutampa.

– Keletą pastarųjų metų Lietuvos visuomenės aistras kaitino ir vadinamoji pedofilijos byla. Šiuo metu viena pagrindinių šios istorijos veikėjų, Seimo narė Neringa Venckienė, pasitraukė į JAV. Ar JAV prisidės prie Lietuvos teisėsaugos pastangų ją apklausti?

– JAV ambasada nekomentuoja vykstančių tyrimų.

– Neseniai kilo skandalas dėl pasaulinio garso akordeonisto iš Lietuvos Martyno Levickio, kuris nuvyko į JAV turėdamas turistinę vizą, tačiau po ilgai trukusių apklausų buvo išsiųstas iš Jungtinių Valstijų. Taip buvo sužlugdytas muzikanto reklamos turas Amerikoje. Kuo tai paaiškintumėte?

– Lietuvos piliečiai gali naudotis kelionių į JAV supaprastinimo programa, kuri leidžia keliauti į Jungtines Valstijas be vizos ir būti šalyje ne ilgiau kaip 90 dienų tais atvejais, kai keliaujama turistiniais ir tam tikrais verslo tikslais.

Kalbant apie muzikantus, net jeigu profesionalus muzikantas negauna už tai atlygio, jis negali rengti viešų pasirodymų Jungtinėse Valstijose tuo atveju, jeigu keliauja be vizos pagal kelionių į JAV supaprastinimo programą. Šis reikalavimas galioja ir labdaros tikslais rengiamiems pasirodymams ar koncertams.

Mes negalime komentuoti individualių atvejų, tačiau primygtinai skatiname visus, planuojančius kelionę į JAV, apsilankyti interneto svetainėse travel.state.gov arba usvisas.state.gov ir pasinaudoti naujai įdiegta aplikacija "Visa Wizard", suteikiančia daugiau informacijos.

– Kodėl Jungtinėse Valstijose jau kuris laikas uždaromos lietuviškos bažnyčios, kurios, beje, statytos už vietos lietuvių bendruomenių pinigus?

– Daugelis parapijų JAV keičiasi, jungiasi tarpusavyje ir uždaro bažnyčias dėl kunigų trūkumo, demografinių pokyčių ir mažėjančio finansavimo. Dėl atskirų atvejų komentaro pasiūlyčiau kreiptis į konkrečias vyskupijas, tačiau galima būtų pateikti vieną pavyzdį – lietuviška Šv.Antano bažnyčia Detroite, įkurta 1920 m., yra viena iš uždaromų bažnyčių, nes joje liko tik 34 parapijiečiai.

– Lietuvoje dirbate daugiau nei metus. Kas per šį laikotarpį mūsų šalyje jums labiausiai patinka, o kas atrodo neįprasta?

– Įsitikinau, kad Lietuva turi daugybę talentingų, gabių, išsilavinusių žmonių. Jų dėka sugebėjote įveikti ekonomikos krizę. Neįprastų dalykų aš nepastebėjau. Amerikiečiams gal neįprasta, kad lietuviai taip mėgsta bulvinius patiekalus, tačiau aš, būdama airių kilmės, tiesiog mėgaujuosi tokiu valgiaraščiu. Ragavau ir jūsų cepelinų. Galiu patikinti, kad tai – nuostabus patiekalas (juokiasi – aut. past.).

Kalba šešiomis kalbomis

Karjeros diplomatė Deborah Ann McCarthy – aštuntoji JAV diplomatinės misijos Vilniuje vadovė po nepriklausomybės atkūrimo ir antroji moteris, pakeitusi 2013 m. rugsėjį kadenciją Lietuvoje baigusią Anne E. Derse. Vadovavimas diplomatinei JAV misijai Lietuvoje – pirmas postas per D.McCarthy, kaip ambasadorės, karjerą.

Prieš tai, 2010–2013 m., D. McCarthy dirbo Valstybės sekretoriaus padėjėjo pirmąja pavaduotoja ekonomikos ir verslo klausimais, buvo atsakinga už globalų ekonominį bendradarbiavimą ir derybas.

Oficialioje amerikietės biografijoje teigiama, kad ji kalba šešiomis kalbomis: prancūzų, ispanų, graikų, italų ir Haičio kreolų.