Pastaruoju metu smarkiai nukraujavusi Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) neturi ateities, – taip mano politologas Vytautas Dumbliauskas. Tą patį esą galima pasakyti ir apie kitas įtakos neturinčias politines partijas.

Prašovė, nes keitė partnerius

Prieš dešimtmetį iš kelių politinių jėgų susikūrusiai LiCS atėjo sunkios dienos. 2004-ųjų Seimo rinkimuose ši partija iškovojo 18 mandatų, 2008 m. – tik 5, o pernai spalį rinkėjai LiCS vietų parlamente neskyrė. Po nesėkmės kelerius metus partijai vadovavęs Algis Čaplikas partijos pirmininko kėdę užleido Artūrui Melianui, o LiCS narių ir toliau mažėja. Pernai LiCS gretose buvo 4777 nariai, šiemet gegužę jau registruoti tik 3839 žmonės. Šią savaitę apie pasitraukimą iš partijos pranešė ir ilgametis jos narys, keturias kadencijas parlamente praleidęs Vytautas Bogušis.

Kartu su V.Bogušiu LiCS paliko dar keturi jos nariai. Pats V.Bogušis apsisprendimą motyvavo tuo, kad LiCS "neturi politinės ateities". Pirmininkas A.Melianas neigia, kad partija byra, ir tikina, kad LiCS išliks politiniame gyvenime. Tačiau politologas doc. dr. V.Dumbliauskas tuo abejoja.

Paprašytas įvardyti priežastis, nulėmusias LiCS smukimą, V.Dumbliauskas jų įžvelgė keletą. Pirmiausia, pasak politologo, partijoje neišnyko skirtis tarp liberalų ir centristų, nors ir susijungusių į vieną darinį. Antra, partijoje daug lygiaverčių asmenybių, tačiau nėra ryškaus charizmatiško lyderio. Tačiau labiausiai rinkėjams nepatikti esą galėjo tai, kad LiCS šliejosi ir prie kairiųjų, ir prie dešiniųjų.

"Mūsų rinkėjai protingi, mes mokame žiūrėti, kas valdžioje, ką jie daro. LiCS visada buvo valdančiojoje koalicijoje. 2004–2008 m. jie buvo su kairiaisiais, paskui – su dešiniaisiais. Jie ėjo į valdžią bet kokia kaina ir tie dalykai neliko nepastebėti", – argumentavo V.Dumbliauskas.

A.Čaplikas suklydo

Pasak politologo, didelė klaida buvo padaryta ir 2012 m. pradžioje, kai tuometis LiCS pirmininkas A.Čaplikas nevaldė emocijų kalbėdamas apie Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) krėtusį skandalą.

"A.Čaplikas viešai šiurkščiai Vitalijų Gailių ir Vytautą Giržadą ligoniais pavadino. Tokie dalykai nelieka nepastebėti. Ne veltui V.Gailių žmonės išrinko į Seimą, kaip kompensaciją davė. Taip negalima mėtytis į generolą ir pulkininką vien dėl melo detektoriumi pagrįsto sprendimo. Mano galva, centristai čia vėl pasišiukšlino. Ir teisingai V.Bogušis, senas politikas, pasakė, kad šita partija neturi ateities. Čia faktas", – teigė V.Dumbliauskas.

Kodėl sekasi LS?

Politologo teigimu, atsikovoti pozicijas LiCS bus sudėtinga ir dėl to, kad liberalų nišą šalies politikoje yra užėmęs 2006 m. susikūręs Liberalų sąjūdis (LS). Šios partijos narių skaičius netgi mažesnis nei LiCS – Teisingumo ministerijos duomenimis, joje registruoti 3328 žmonės. Kodėl vieniems sekasi, o kitiems ne? Pasak politologo, LS darė mažiau klaidų ir nekeitė politinių partnerių.

"Eligijus Masiulis rinkėjus kažkuo patraukia, jis atrodo patikimas. Ir LS galbūt tokių klaidų nedarė, jie užima vertybinę nišą, jie neina į koaliciją su kairiaisiais. Aišku, LiCS galėjo motyvuoti, kad yra centristai, tad gali būti abiejose pusėse. Bet politikoje, kaip ir sporte, yra komandos, žmonės į politiką žiūri kaip į sportą. Jeigu tu žaidi vienų pusėj, tai ir turi ten žaisti. O jeigu perbėgi, kažkaip keista, ar ne? Tad LS nekeitė pozicijų, jie pabrėžia, kad yra su Tėvynės sąjunga, dešinieji", – svarstė pašnekovas.

Vis dėlto politologas prognozuoja, kad liberalų atstovams ateitis Lietuvoje nėra šviesi. Šalyje vis dar dominuoja gyventojai, iš valstybės besitikintys dovanų, o tai prieštarauja liberalų nuostatoms.

"Aš negarantuoju, kad LS visą laiką bus parlamentinė partija. Dominuoja neliberalių pažiūrų rinkėjai, kurie žiūri į valstybę kaip į davėją. Verslių žmonių yra mažuma. O žmonėms, kurie gyvena iš pašalpų, iš pensijos, svarbu, kad valstybė ką nors duotų. Liberalai pabrėžia verslumą, laisvę, mažesnį valstybės kišimąsi. Todėl tas elektoratas ribotas, jei kokia rimtesnė krizė ateitų, jis dar sumažėtų. Tada partija neperžengia 5 proc. ribos į Seimą nepatenka. LS niekada nebus reikšminga partija, ji gali būti šalia Tėvynės sąjungos, antroji, be kurios konservatoriai niekada nepasieks valdančiosios daugumos", – dėstė V.Dumbliauskas.

Mažos partijos – lyg smulkieji verslininkai

Šiuo metu Lietuvoje registruotos 44 politinės partijos. Tik septynių iš jų narių skaičius viršija 3 tūkst. Dar septynios partijos net nepateikia duomenų, kiek narių yra jų sąrašuose, keturios šiuo metu likviduojamos.

V.Dumbliauskas įsitikinęs: jokios įtakos šalies politikai tokios mažos partijos neturi. Jų atsiradimas ir išnykimas esą – natūralus procesas, ką nors keisti bandančių piliečių išraiškos būdas.
"Čia demokratijos taisyklė, kad galima jungtis į partijas, kad kiekvienas turi teisę ką nors organizuoti. Gal iš dalies jie nori spręsti kokias nors asmenines problemas. Jeigu žmogus neprasigėręs, blaiviai mąstantis, jam ne tas pats, ką valdžia daro, kokius sprendimus priima. Tų mažų partijų nariai supranta, kad didžiosiose jiems bus sunku prasimušti, bet tikisi. Čia kaip versle: smulkieji randasi, žlunga, vėl randasi. Mes gi negalim drausti žmogui kurti savo įmonėlę, jis bankrutuoja, vėl ką nors daro. Nenutrūkstamas procesas, tiek versle, tiek ir politikoje. Bet įtakos tokios partijos nedaro jokios", – sakė V.Dumbliauskas.

Iš viso politinėms partijoms šiuo metu priklauso 111 tūkst. asmenų.