Seimo komitetas trečiadienį svarstė klausimą dėl Lietuvos kariuomenės atsargų ir nacionalinių gamybinių pajėgumų.

Pasak L. Kasčiūno, karas Ukrainoje parodė, kad reikia siekti įsigyti kuo daugiau atsargų, o ypač pravartu būtų į Lietuvą pritraukti užsienio investuotojus.

„Pirmas dalykas, ieškoti investuotojų čia, Lietuvoje, kad atsirastų ginkluotės gamyklos, aš nenoriu kalbėti, net yra rimtų firmų, pasaulinio masto, kurios zonduoja galimybes. Mes dirbam su jais, ieškom galimybių, kad sutaptų interesai, įsivaizduokim, jei atsirastų amunicijos ar artilerijos gamykla Lietuvoj, tai rimti dalykai“, – po komiteto posėdžio žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.

Jis sakė neįvardysiantis, kokių šalių gamintojai vertina galimybes kurtis Lietuvoje, tik teigė, jog kol kas tai – pradinis etapas. „Bet aš tikiu, kad mūsų institucijos padarys viską, kad būtų įvertintos galimybės nuoširdžiai ir užsiimtų rimta medžiokle“, – sakė komiteto pirmininkas.

Mes dirbam su jais, ieškom galimybių, kad sutaptų interesai, įsivaizduokim, jei atsirastų amunicijos ar artilerijos gamykla Lietuvoj, tai rimti dalykai.

Kalbėdamas apie Lietuvos šiuo metu sukauptas atsargas jis teigė, jog Lietuvos rodikliai „daug geresni nei prieš metus ar dvejus“, tačiau įsigijimai apsunkinti visame Vakarų pasaulyje.

„Problema ta, kad Vakarų pramonės ginkluotės apsukos nėra tokios didelės, visi eilėj ir neateina visi pirkiniai greitai, bet kai kuriose svarbiose pozicijose mes esame pagerinę situaciją“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.

Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus teigė, jog kariuomenės atsargoms kaupti reikia skirti bent 10 proc. asignavimų.

„Didesnis dėmesys turi būti kariuomenės atsargų kaupimui, tam turi būti tinkamas finansavimas, ir tik kai buvo skiriama ne mažiau kaip 2 proc. nuo BVP buvo galimybė skirti dalį asignavimų atsargų kaupimui“, – žurnalistams sakė Ž. Tomkus.

„Tikslas yra, mūsų užsibrėžimas, kad būtų ne mažiau 10 proc. skiriama atsargoms kiekvienais metais, kad sukauptume reikiamą kiekį atsargų. Tas atsilikimas buvo ilgą laikotarpį, nes ilgą laiką nebuvo skiriama pakankamo finansavimo“, – teigė viceministras.

Lietuva šiemet gynybai skyrė 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžio sumą, parlamentinės partijos liepą sutarė, kad ne mažesnius asignavimus bus siekiama išlaikyti ir ateityje, o „tolesnis gynybos finansavimas turi būti siejamas su krašto apsaugos sistemos ir Lietuvos kariuomenės poreikiais“.