Šis vertinimas vyko praėjusią savaitę Paryžiuje. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) darbo grupė išsamiai vertino Lietuvos teisinę, institucinę bazę ir teisės aktų taikymą praktiškai užkertant kelią korupcijai tarptautiniuose verslo sandoriuose. Vertinimo metu Lietuva buvo pagirta už reikšmingas įstatymų pataisas ir kitus veiksmus, kurių ėmėsi siekdama tapti pilnateise EBPO nare.

Ataskaitoje teigiamai įvertintas neseniai priimtas Pranešėjų apsaugos įstatymas, taip pat baudų už korupcinius nusikaltimus sugriežtinimas Baudžiamajame kodekse, svarbūs teisės aktų pakeitimai pinigų plovimo prevencijos srityje ir antikorupcinis švietimas.

„Džiugu, kad ataskaita yra palanki mūsų šaliai. Būtent šios darbo grupės vertinimas buvo vienas sudėtingiausių ir daugiausiai pastangų pareikalavusių Lietuvos prisijungimo prie EBPO procesų, o sėkmingas rezultatas atveria kelią Lietuvai siekti tapti EBPO nare jau kitais metais“, – po susitikimo su N. Bonucci sakė teisingumo ministrė M. Vainiutė.

EBPO darbo grupė patvirtino Lietuvos antrojo etapo vertinimo pranešimą, kuriame Lietuvai pateikiamos 27 rekomendacijos ir nurodoma 17 sričių, kuriose darbo grupė stebės Lietuvos teisės aktų nuostatų taikymą. Ataskaitą raštu dėl visų rekomendacijų įgyvendinimo reikės pateikti iki 2019 m. gruodžio mėnesio. Didžioji dalis rekomendacijų yra ne dėl įstatymų keitimų. EBPO ekspertai siūlo organizuoti mokymus, skleisti informaciją apie užsienio pareigūnų papirkimo nusikaltimą, didinti Specialiųjų tyrimų tarnybos finansavimą, gerinti statistikos rinkimą, tobulinti bendradarbiavimą tarp institucijų. EBPO toliau domėsis, kaip praktiškai veikia neseniai Lietuvoje priimti įvairūs įstatymai.

Lietuvos delegacijai, kurią sudarė dešimties įvairių Lietuvos institucijų atstovai, vadovavo teisingumo viceministras Giedrius Ruseckas ir Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis. Vertinimo metu JAV ir kitų valstybių delegacijos domėjosi atlyginimu už pranešimą apie korupcijos atvejus tarptautiniuose sandoriuose, antikorupcinėmis nuostatomis vystomojo bendradarbiavimo sutartyse, ikiteisminio tyrimo terminų trukme, pinigų plovimo prevencija ir kitais klausimais.

Darbo grupė planuoja kitų metų kovo mėnesį atlikti galutinį Lietuvos vertinimą dėl stojimo į EBPO ir pateikti formaliąją nuomonę. Po techninių peržiūrų Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateiks galutinę poziciją, tada EBPO Taryba pakvies Lietuvą prisijungti prie EBPO konvencijos ir pasirašyti tarpusavio sutartį.

Lietuva tapti EBPO nare siekia 2018 m. birželio mėnesį vykstančioje EBPO Ministrų Taryboje.

Narystė EBPO suteiks Lietuvai lygiateisį vaidmenį kuriant ir priimant įvairių politikos sričių tarptautines taisykles, kurios turi tiesioginės įtakos Lietuvos raidai.

Narystė EBPO vertinama kaip geras valstybės ekonomikos stabilumo ir patikimumo rodiklis bei instrumentas šiuolaikinės aplinkos iššūkiams priimti. Lietuvos narystė EBPO turės teigiamos įtakos investicijų pritraukimui, tarptautinio skolinimosi kaštams, socialinių ir ekonominių atskirčių mažinimui ir tvariam augimui užtikrinti.

Būdama EBPO nare Lietuva galės naudotis naujausiais EBPO tyrimais ir taikyti gerąją EBPO šalių narių patirtį, gerindama valstybės valdymo kokybę. EBPO periodiškai ir įvairiais aspektais atlieka kiekvienos šalies narės ekonomikos analizę ir teikia konkrečias rekomendacijas, padedančias gerinti ekonomikos valdymo efektyvumą.