Rinkimų sąrašo pirmasis dešimtukas – kiekvienos partijos vizitinė kortelė, prabos ženklas, deklaracija apie prioritetus ir vertybes. Kokią žinią apie save partijos siunčia rinkėjui, spalio 11-ąją rinksiančiam naują Seimą? "Kauno diena" tęsia rašinių ciklą, šįsyk pristatydama Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos elitą.

Pirmi – skandalingiausi

Valdančiajai daugumai priklausančią Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą (LLRA-KŠS) į Seimo rinkimus veda toks triumviratas: prokremliškais pareiškimais apie įvykius Baltarusijoje pagarsėjęs parlamentaras Zbignevas Jedinskis, valdančiųjų neseniai išgelbėta nuo apkaltos ir taip išsaugojusi Seimo mandatą Irina Rozova ir su galima korupcija susijusiuose skandaluose paskendęs susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Panašu, kad trejetuku partija šaiposi iš besipiktinančiųjų šios partijos veikėjų prokremliškumu ar galimai korupciniais veiksmais ir taip mobilizuoja tuos savo rinkėjus, kurie tiki, kad lenkų tautinę mažumą reikia nuo kažko Lietuvoje ginti.

Partijos pirmame dešimtuke, palyginti su 2016-ųjų, pokyčiai minimalūs: aštuonios tos pačios pavardės, tik kiek iškalbingai pasikeitusi seka – anuomet LLRA-KŠS į rinkimus vedė nuosaikesnė politikė Rita Tamašunienė.

Partijos vadovas europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis aiškino, kad Z.Jedinskis dabartinio sąrašo vedliu pasirinktas, nes yra "stiprus kandidatas, turintis didelį potencialą, ideologinis politikas, išraiškingas ir drąsus". LLRA-KŠS vicepirmininkas baigia antrą kadenciją Seime. Didžiausio rezonanso susilaukė jo iniciatyvos dėl abortų draudimo, prisipažinusių KGB bendradarbių paviešinimo (nors valstybė davusi priešingą pažadą), bankų aktyvų apmokestinimo. O apie įvykius Baltarusijoje Z.Jedinskis feisbuke paskelbė tokią savo poziciją: "Baltarusijoje policija gina Konstituciją."

Antrai sąraše – LLRA-KŠS frakcijos Seime narei I.Rozovai vos prieš kelis mėnesius valdančiųjų balsais pavyko išvengti apkaltos dėl nuslėptų ryšių su rusų diplomatais. Ji yra kitos politinės partijos – Rusų aljanso vicepirmininkė, anksčiau kelias kadencijas – Klaipėdos tarybos, o dabar trečia kadencija – Seimo narė.

Rusų aljanso ir kitų tautinių mažumų atstovus LLRA-KŠS į savo sąrašą, taip pat ir dešimtuką, įtraukia jau ne vienus rinkimus. Šįsyk dešimtas jame – baltarusis klaipėdietis žurnalistas, tinklaraštininkas, buvęs Klaipėdos apskrities kovinės savigynos federacijos pirmininkas, dviejų knygų autorius nepartinis Michailas Andrijanovas.

Iššūkis – Kaunas

Trečias rinkimų rikiuotėje – pagal skandalų skaičių turbūt pirmaujantis tarp visų Lietuvos politikų susisiekimo ministras, tris kadencijas parlamentaras J.Narkevičius. Beje, iki praėjusių metų vasarą LLRS-KŠS prisijungiant prie valdančiosios koalicijos, šios partijos lyderis mėgdavo girtis, kad jos nariai, skirtingai nei kitų, nėra įsipainioję į kokius korupcinius skandalus. Bet vos gavo valdžią, paaiškėjo, kad yra kitaip.

Tapęs ministru J.Narkevičius sukėlė skandalą, kai nuvykęs į tarptautinę konferenciją Abu Dabyje skaityti pranešimo to nepadarė, maža to, už ministro vakarienę sumokėjo ministerijai pavaldi įstaiga. Vėliau paaiškėjo, kad pavaldžios įstaigos ministrą vaišino ne vienąkart.

Ministras sukėlė pasipiktinimą ir staiga atleisdamas ministerijai pavaldaus "Lietuvos pašto" valdybą, o vietoj nepriklausomų narių paskirdamas ministerijai pavaldžius.

Panašu, kad trejetuku partija šaiposi iš besipiktinančiųjų šios partijos veikėjų prokremliškumu ar galimai korupciniais veiksmais ir taip mobilizuoja tuos savo rinkėju.

Dar didesnis skandalas kilo paaiškėjus, kaip J.Narkevičius skirsto lėšas gatvėms asfaltuoti, ir čia labiausiai kliuvo, kaip staiga prioritetinė tapo į premjero namus vedanti gatvelė, kuriai be kelių eurų teko visos papildomai Vilniaus rajonui skirtos lėšos.

Aiškėjo ir kiti ministrui garbės nedarantys poelgiai: netoli Vilniaus, Trakuose, gyvenantis ministras turi butą Vilniuje, kurį nuomoja, bet gavo ir butą Seimo viešbutyje, kuriame nakvodavusi jo dukra. Paskui iškilo abejonių dėl jo turtų kilmės.

Prezidentas Gitanas Nausėda daug kartų primygtinai ragino jį dėl sušlubavusios reputacijos atsistatydinti, tačiau veltui. Nematė tam reikalo ir premjeras. Tad J.Narkevičius tik tapo persona non grata prezidentūroje.

Opozicijos nuolat kritikuojamas J.Narkevičius Seimo rinkimuose nutarė surengti dar vieną atrakciją – kandidatuoja Kauno Centro-Žaliakalnio rinkimų apygardoje, kurią pasirinkęs, nes čia antrąkart mandato sieks ir jo didysis oponentas Gabrielius Landsbergis. Anksčiau LLRA-KŠS šioje konservatorių forpostu vadinamoje apygardoje nė nekeldavo kandidato. Beje, praėjusiuose rinkimuose šioje daugiamandatės apygardos apylinkėje už LLRA-KŠS balsavo vos 0,4 proc. – 84 rinkėjai. Socialiniuose tinkluose kauniečiai ironizuoja – gal ministras čia bent naujai išasfaltuos kokią gatvę?

LLRA-KŠS dešimtuke – ir aštuntą numerį jame pelnęs ministro patarėjas Jaroslavas Kaminskis, 2010–2015 m. buvęs Vilniaus miesto vicemeru.

Antras trejetukas

Toliau įrašyti trys sąraše – taip pat ne pirmą kadenciją Seimo nariai. Ketvirta – R.Tamašunienė – baigia antrą kadenciją Seime, o pernai tapo vidaus reikalų ministre. Tiesa, ji nebuvo savo partijos pirmasis pasirinkimas – postą gavo tik atmetus kitą kandidatą ir Prezidentui primygtinai pageidaujant, kad Vyriausybėje būtų nors viena moteris.

Penkta sąraše – Vanda Kravčionok – taip pat dvi kadencijos Seime, prieš tai buvo Vilniaus miesto tarybos narė, partijos aparato darbuotoja.

Šeštas – Michalas Mackevičius – baigia savo trečią parlamentaro kadenciją. Prieš tai jis buvo žiniasklaidos lenkų ir rusų kalba žurnalistas ir redaktorius. Jis – Lietuvos lenkų sąjungos pirmininkas.

Šįsyk septintą numerį pelnė jau trečiąkart į LLRA-KŠS pirmą dešimtuką patenkanti nepartinė Romualda Poševeckaja, dabar dirbanti Seimo LLRA-KŠS frakcijos nario Česlavo Olševskio padėdėja. Nuo 2015 m. ji – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė. Anksčiau ji dirbo prokremlišku vadinamame "Pervyj Baltijskij" TV kanale.

Devintas sąraše – Tadeušas Romanovskis – autotransporto įmonės savininkas, Dievo gailestingumo bendruomenės vadovas, trečią kadenciją – Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos narys, beje, anketos skyrelyje "Pomėgiai" įrašęs: "Gailestingumas."

Kiti nekonkuruoja

LLRA-KŠS deklaruoja, kad jų prioritetas – krikščioniškosios vertybės, socialinis teisingumas, į šeimą orientuota politika, tautinių mažumų teisės. Partija tikisi naują kadenciją turėti keliolika mandatų, dabar turi aštuonis.

2016 m. daugiamandatėje apygardoje ji gavo 5,5 proc. balsų, 2012 m. – 5,8, o 2008 m. Seimo slenksčiui peržengti kiek pritrūko – surinko 4,8. Keliuose ankstesniuose rinkimuose juos lydėjo dar menkesnė sėkmė – 2–3,8 proc.

Vytauto Didžiojo universiteto politologas doc. dr. Andžejus Pukšto primena, kad lenkų tautinė mažuma sudaro apie 6 proc. visų rinkėjų, ir 3,5–4 proc. balsuoja už LLRA-KŠS, o dar 1,5–2 proc. ieško tarp rusų tautybės rinkėjų.

Už šią partiją daugiausia balsuoja Pietryčių Lietuvos kaimo gyventojai. Štai 2016-aisiais Marijampolės ir Sūduvos rinkimų apylinkėse ji telaimėjo vos po 12–13 balsų (0,08 proc.), o Vilniaus–Šalčininkų – beveik 70 proc.

"Nors dabar nuo šios partijos kiek nusigręžę, bet balsuoja ir kažkiek Vilniaus gyventojų, ji surenka rusų tautinės mažumos balsų Klaipėdoje ir Visagine. LLRA-KŠS balansuoja ties 5 proc. riba. Šansai peržengti barjerą aptrupėję, bet nėra maži", – mano A.Pukšto.

Politologas pastebi, kad pastaruoju metu LLRA-KŠS sulaukia kritikos ir Lenkijoje, ir Lietuvos lenkų žiniasklaidoje. LLRA-KŠS iš neigiamos pusės labiausiai pagarsėjo demokratines permainas Baltarusijoje, anksčiau Ukrainoje kritika. "Viena vertus, LLRA-KŠS lyg ir kovoja už tautinių mažumų teises, tačiau jų prokremliškumas ir antidemokratiniai pasisakymai diskredituoja juos kaip tautinių mažumų gynėjus. Pagrindinė problema, kad jie patys sau prieštarauja: lyg ir reikalauja daugiau demokratijos, o iš kitos sako, kad demokratinės permainos yra blogai", – sako A.Pukšto.

Politologas atkreipia dėmesį, kad sąraše pirmuoju pasirinktas labiausiai prokremliškas atstovas, be to, jame yra trys žurnalistai, dirbę prokremliškame "Pervyj Baltijskij" TV kanale.

Pasak A.Pukšto, tai, kad dabartinei valdančiajai daugumai netrukdo nei J.Narkevičius, nei Z.Jedinskis ar I.Rozova, rodo, kad valdantieji neatitinka demokratijos standartų. Bet tai, kad tokia partija atstovaujama valdžioje, atskleidžia ir pilietinės visuomenės spragas. "Kitos partijos nelabai stipriai kviečia tautinių mažumų atstovus į savo gretas, tad norintiesiems balsuoti už rusų ar lenkų tautybės politikus kitos partijos LLRA-KŠS konkurencijos nesudaro. Ypač akivaizdus konstruktyvios opozicijos šiai partijai trūkumas Pietryčių Lietuvoje. Pietryčių Lietuvą reikia įpilietinti visos Lietuvos rėmuose", – įsitikinęs A.Pukšto.

Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos dešimtukas

1. Zbignevas Jedinskis

2. Irina Rozova

3. Jaroslavas Narkevičius

4. Rita Tamašunienė

5. Vanda Kravčionok

6. Michalas Mackevičius

7. Romualda Poševeckaja

8. Jaroslavas Kaminskis

9. Tadeušas Romanovskis

10. Michailas Andrijanovas

Esami Seimo nariai: 6

Esami savivaldybių tarybų nariai: 2

Buvo 2016 m. rinkimų sąrašo dešimtuke: 8

Amžius: nuo 41 iki 67 metų, vidurkis 55,7 metų.

Lyčių lygybė: vyrų – 6, moterų – 4

Politikos debiutantai: 1

Partijų perbėgėliai: 0

Ne partijos nariai*: 2

* Irina Rozova – Rusų aljanso narė