Rusija gali panaudoti prieš Baltijos šalis taktiką, kurią ji taiko padėčiai Ukrainoje destabilizuoti, perspėja Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Michaelas Fallonas (Maiklas Falonas).

Sekretorius sakė, kad NATO turi būti pasiruošusi bet kokio pavidalo Rusijos agresijai, ir perspėjo dėl „realaus ir esamo pavojaus“ Baltijos šalims – Lietuvai, Latvijai ir Estijai, kurios yra Aljanso ir euro zonos narės.

„NATO turi būti pasiruošusi bet kokiai agresijai iš Rusijos pusės – kad ir kokia ji būtų. NATO ruošiasi“, – sakė M.Fallonas žurnalistams, lydėjusiems jį per kelionę į Siera Leonę.

„Man neramu dėl (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino, – gynybos sekretoriaus žodžius trečiadienį citavo dienraštis „The Times“. – Man neramu dėl jo spaudimo Baltijos šalims, kaip jis bando NATO.“

Komentaruose, kuriuos taip pat citavo dienraštis „The Daily Telegraph“, M.Fallonas išsakė nuomonę, kad egzistuoja „labai realus ir esamas pavojus“, jog Rusija gali panaudoti prieš Baltijos valsrtybes tokius pačius slapto karo metodus, kuriuos, kaip yra kaltinama, ji naudoja Ukrainoje.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) trečiadienį apibūdindamas padėtį Ukrainoje sakė, kad „faktiškai viena šalis meta iššūkį kitos šalies teritoriniam vientisumui“.

„Rusijos remiami separatistai Rytų Ukrainoje naudoja rusiškus raketų kompleksus, rusiškus tankus, rusišką artileriją. Tokios įrangos neįmanoma nusipirkti per „eBay“ ... ji atkeliauja iš Rusijos“, – sakė D.Cameronas.

„Taigi, turim būti labai griežti ir stiprūs sankcijų srityje bei pasakyti Vladimirui Putinui: „Tai, ką darote, yra nepriimtina, ir tai sukels ekonominių bei finansinių padarinių daugeliui metų, jeigu neatsisakysite savo elgesio“, – pabrėžė D.Cameronas.

Gynybos sekretorius sakė, kad esama priešprieša su Rusija nėra naujas Šaltasis karas, nes situacija jau dabar yra „gana įkaitusi“, rašo „The Times“.

M.Fallonas priminė apie Rusijos bombonešius, skraidančius šalia Britanijos oro erdvės, ir Rusijos įvykdytą vieno Estijos saugumo pareigūno pagrobimą, dėl kurio smarkiai padidėjo įtampa tarp Maskvos ir Talino.

„Tankai ir (kitokia) šarvuotoji technika plūsta per Ukrainos sieną, o Estijos pasienietis pagrobiamas ir iki šiol negražinimas, – laikraščiai citavo M.Fallono žodžius. – Kai (karo) lėktuvai skraido virš Lamanšo sąsiaurio, kai povandeniniai laivai plaukioja Šiaurės jūroje, man atrodo, kad (padėtis) kaista.“

Šie gynybos sekretoriaus komentarai buvo paskelbti po to, kai šimtai išsekusių Ukrainos vyriausybės pajėgų karių trečiadienį atsitraukė iš strategiškai svarbaus Debalcevės miesto, kurį įnirtingai šturmavo prorusiški separatistai.

Rusijos užsienio reikalų ministerija, komentuodama brito pareiškimą, ketvirtadienio popietę pareiškė, esą grėsmę kelia ne Maskva, o NATO.

„Tai Šiaurės Atlanto blokas kelia grėsmę, į kurią turime atsižvelgti savo kariniame planavime ir kuri yra gana realistiška“, - sakė Rusijos URMs atstovas Aleksandras Lukaševičius.

„Šalys, priimančios paramą iš aljanso, neneigia, kad tai daroma atremti pramanytą Rusijos grėsme, kuri niekada neegzistavo“, - pridūrė diplomatas.