Danija taip pat nusprendė prisijungti prie didžiųjų NATO sąjungininkių ir atsiųsti savo naikintuvų į Zoknių oro uostą. Jie prisidės prie JAV, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos lėktuvų.

Apie tai, kaip ir kodėl tokia maža šalis kaip Danija nuolat prisiima lyderės vaidmenį, kalbamės su Danijos ambasadoriumi Lietuvoje Jørgenu Molde ir gynybos atašė Sørenu Frausigu.

– Ambasadoriumi Lietuvoje dirbate daugiau negu trejus metus. Kokį įspūdį susidarėte apie mūsų šalį?

J.Molde: – Manau, Lietuvai labai gerai sekasi. Ypač turint galvoje, kaip ji atsigavo po ekonomikos krizės. Juk patyrėte ir pakilimų, ir nuosmukių. Iškart po to, kai buvo atkurta Nepriklausomybė, dėl akivaizdžių priežasčių jūsų padėtis buvo nekokia, viskas smuko, paskui padėtis smarkiai gerėjo, o tada per ekonomikos krizę vėl dramatiškai smuko. O dabar esate palyginti geros formos. Todėl, kalbant apie ekonomiką, jums sekasi tikrai neblogai. Aš labai gerai vertinu Danijos ir Lietuvos bendradarbiavimą tiek gynybos, tiek ekonomikos srityje.
Lietuva gerai pirmininkavo ES Tarybai. Negaliu pasakyti, kas vyko Briuselyje aukščiausio lygio susitikimuose, bet man susidarė įspūdis, kad buvo priimti teisingi sprendimai, ir žinau, kad žmonės, atvykę į susitikimus rudenį Lietuvoje, buvo sužavėti, kaip puikiai viskas buvo suorganizuota. Nežinau, kaip jums patiems atrodė pirmininkavimas, tačiau jei norėjote parodyti, kad Lietuva yra sėkmingai veikianti šalis, jums tikrai pavyko.

– Danija nusprendė atsiųsti savo naikintuvų į Lietuvą ir sustiprinti oro patruliavimo misiją. Ar galime tikėtis tolesnio bendradarbiavimo gynybos srityje? Galbūt bendrų pratybų ar apsikeitimo žvalgybos informacija?

J.Molde: – Pirmiausia norėčiau pabrėžti, kad mes jau anksčiau šioje srityje glaudžiai bendradarbiavome. Nuo pat jūsų nepriklausomybės kelio pradžios rėmėme Lietuvą. Bet jei kalbame apie dabartinę situaciją – apie papildomus veiksmus, ne tik apie lėktuvų atsiuntimą, – kol kas negaliu pasakyti nieko konkretaus.

S.Frausigas: – Iš tikrųjų mes glaudžiai bendradarbiaujame gynybos srityje. Taip pat žinau, kad šiuo metu bandoma įsigilinti į dabartinius jūsų pratybų planus ir sprendžiama, ar galėtume jums kuo nors padėti.

– Prasidėjus Rusijos veiksmams Kryme pasigirdo siūlymų atnaujinti kolektyvinės gynybos planus Europoje. Ar manote, kad tai reikalinga?

S.Frausigas: – Dabar ne taip svarbu, ką mes manome. Svarbiausia – ar jūs manote, kad tai reikalinga? Ir jei nesijaučiate saugiai, labai svarbu, kad Danijos vyriausybė parodytų solidarumą. Be abejonės, mums svarbu parodyti, kad NATO yra stipri ir patikima organizacija.

J.Molde: – NATO visada turėjo du pagrindinius darbus. Pirmasis – teritorinė gynyba. Kitas – tarptautinės operacijos. Dėl pastarojo kartais kyla ginčų, tačiau tai nereiškia, kad kyla abejonių dėl pirmojo. Dabar prie jo tikrai bus grįžta.

– Danija yra aktyvi NATO narė, turint galvoje jos indėlį į Libijos krizę, jos lėktuvus čia. Kaip tokia palyginti maža šalis taip dažnai atsiduria veiksmo priešakyje?

J.Molde: – Net jeigu ir esame maža šalis, vis tiek stengiamės ką nors nuveikti. Ir mums tikrai nereikia gėdytis, kad esame maža šalis. Stengiamės būti labai aktyvūs, net ir keičiantis valdžioms šis principas išlaikomas. Tiesa, anksčiau buvo įprasta bandyti prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos. Toks aktyvus dalyvavimas yra gana naujas reiškinys.

Atvirai kalbant, mane kiek nustebino, kad tokia aktyvi mūsų užsienio politika buvo palankiai sutikta visuomenės. Anksčiau nė nesusimąstydavau, kad tokia politika galėtų būti populiari. Nors ir turėjome aukų Afganistane, parama tam išliko.

– Danijos karinės išlaidos 2012 m. sudarė 1,4 proc. BVP. Neskiriate tam labai daug, tačiau vis tiek sugebate būti pastebėti.

J.Molde: – Mes palaikome išmaniosios gynybos principą. Stengiamės turėdami mažiausius išteklius pasiekti didžiausią naudą.

– Išmanioji gynyba reiškia, kad šalys padeda viena kitai tose srityse, kuriose yra pajėgesnės nei partnerės?

J.Molde: – Taip, esate teisus. Baltijos šalių oro misija yra klasikinis išmaniosios gynybos pavyzdys.

– Kalbant apie įvykius Kryme, kaip manote, ką tai reiškia Europai ir jos ateičiai?

J.Molde: – Sunku pasakyti. Tikiuosi, kad situacija smarkiai nepasikeis. Žinoma, nepriimtina, kad Rusija užėmė Krymą. Dabar kai kas, kaip antai Lavrovas, sako “judėkime toliau, pamirškime, kas įvyko.” Tačiau mes, be abejo, negalime to pamiršti. Vis dėlto, negalime nutraukti [komunikacijos] kanalų. Privalome  išlaikyti dialogą, suprasdami, ką jie [Rusija] padarė ir ką gali padaryti.“

– Kokie didžiausi iššūkiai NATO laukia ateityje?

S.Frausigas: – Tai, be abejo, bus aptarta NATO viršūnių susitikime rugsėjį. Įprastinė darbotvarkė užleis vietą pokalbiams dėl penktojo straipsnio. Tačiau ir dabar vykdomi projektai taip pat nebus užmiršti. Labai svarbu suvokti, kaip mes vertiname visą Aljansą.

– Ar galima sakyti, kad Rusijos veiksmai suartino NATO sąjungininkes?

J.Molde: – Akivaizdu, kad taip. Šalys glaudžiau bendradarbiauja. Bet vėlgi – mes nežinome, kas bus po keleto mėnesių.

– Kokių patarimų duotumėte Lietuvai dėl jos saugumo?

J.Molde: – Akivaizdžiausias patarimas, kuris jau suvoktas ir kurio kol kas laikosi tik Estija, – gynybos išlaidos. Dabar mes kalbame apie Rusijos grėsmę, o tik Liuksemburgas gynybai skiria mažiau nei Lietuva. Tačiau, žinau, dabar pasiektas partijų susitarimas didinti gynybos išlaidas ir to galbūt jau nereiktų per daug akcentuoti.

S.Frausigas: – Manau, šiuo metu taip pat labai svarbu neeskaluoti situacijos. Galbūt ne tiek Lietuvai, kiek kitoms dviem Baltijos šalims, kuriose didelė rusų mažuma. Neperdėkite. Toks būtų mano patarimas.