Ministrė: migracijos politikos permainos neleistų Baltarusijai piktnaudžiauti ES teise

Rengiantis kitą savaitę vyksiančiam aukščiausio lygmens Europos šalių vadovų susitikimui, kuriame bus aptariamas ir šis klausimas, ministrė penktadienį susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda. Ji akcentavo, kad „Europa mus girdi, tačiau būtina paramos siekti ir aukščiausiu lygmeniu“.

„Mums būtina: pirmas dalykas – kad fizinis barjeras arba siena būtų įtvirtinta, kaip viena svarbių ir reikalingų priemonių ginant tiek savo, tiek ES išorinių sienų saugumą. Antras dalykas – turi atsirasti pokyčiai Europos Sąjungos teisėje, leidžiantys šalims narėms imtis atitinkamų veiksmų, t.y. ginti savo sienas ir neleisti tokioms šalims, kaip Baltarusija, naudoti prieš mus mūsų teisinę sistemą ir ja piktnaudžiauti“, – spaudos konferencijoje po susitikimo su prezidentu sakė ministrė.

„Dabar prezidentas ruošiasi Europos Vadovų Tarybai ir mes tikimės, kad mums visiems kartu pavyks tuos pokyčius pasiekti ir atsiras konkretūs pasiūlymai iš EVT Europos Komisijai ir jie bus įgyvendinti“, – pridūrė ji.

Ir tikrai mums tą pavyko padaryti – šiandien visos europinės institucijos tą supranta ir tą pabrėžia.

Pasak A. Bilotaitės, situacija parodė, kad dabartinė migracijos politika ir ją lydinti teisinė sistema „neatitinka nūdienos lūkesčių“, o šalys narės negali imtis veiksmingų priemonių dėl tokių hibridinių atakų.

Ji priminė inicijavusi bendrą migracijos politikos pokyčius palaikančių ES ministrų kreipimąsi į Europos Komisiją (EK) su konkrečiais siūlymais – juos, pasak A. Bilotaitės, palaiko 14 Bendrijos valstybių.

„Manau, kad tai yra labai aiškus signalas, kad tie pokyčiai yra reikalingi“, – tvirtino ministrė.

Laiške EK pabrėžiama būtinybė stiprinti ES išorės sienų apsaugą, fizinio barjero įrengimui ties išorės sienomis skirti europinį finansavimą ir užkirsti kelią nedemokratiniams režimams piktnaudžiauti ES prieglobsčio sistema.

Anot jos, prašoma galimybės hibridinės atakos atveju leisti „nedelsiant imtis atitinkamų priemonių ir veiksmų, taikyti griežtesnes taisykles siekiant apsaugoti savo šalių ir visos Europos Sąjungos saugumą ir interesą“.

A. Bilotaitės vertinimu, Lietuvai pavyko įtikinti Bendriją, kad vasarą plūstelėjusi migrantų banga „nėra įprasta migracijos krizė, kad tai yra hibridinė ataka prieš Lietuvą ir Europos Sąjungą“.

„Ir tikrai mums tą pavyko padaryti – šiandien visos europinės institucijos tą supranta ir tą pabrėžia“, – kalbėjo ji.

EVT susitikimas planuojamas spalio 21–22 dienomis Briuselyje. Be kitų klausimų, ES vadovai įvertins, kas nuveikta siekiant suvaldyti Baltarusijos sukeltą migrantų krizę.

Lietuva, Latvija bei Lenkija nuo vasaros susiduria su drastiškai išaugusiu nelegalios migracijos srautu iš Baltarusijos.

Į Lietuvą šiemet per pasienį su Baltarusija pateko beveik 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų, dauguma jų – irakiečiai.

Tiek Lietuva, tiek Europos Sąjunga kaltina Baltarusijos režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija keršijant už bloko sankcijas Minskui dėl represijų prieš opoziciją.