NATO pasirengusi reaguoti į Rusijos ketinimus „perbraižyti Europos sienas“

NATO Parlamentinė Asamblėja (PA) surengta pačiu laiku, reaguojant į Rusijos ketinimus „perbraižyti valstybių sienas Europoje“, sako NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fogas Rasmusenas).

„Rusijos veiksmai Ukrainoje nesvetingai parodė mums, kodėl gynyba yra svarbi mums šiandien ir ateityje. Nuo Šaltojo karo pabaigos NATO sunkiai dirbo mėgindama sukurti saugią partnerystę su Rusija, taip pat sukurti saugumo stabilumą euroatlantinėje erdvėje. Dar praėjusių metų pabaigoje mes sutarėme geriau, nei bet kada. Bet Rusija parodė, kad gali perbraižyti sienas Europoje, jei prireiks - net ir jėga, ir yra pasirengusi destabilizuoti valstybes, siekiančias savų geopolitinių tikslų“, - sakė A.F.Rasmussenas penktadienį Vilniuje vykstančioje NATO Parlamentinėje asamblėjoje.

Anot jo, NATO imasi veiksmų stiprindama kolektyvinę gynybą - jau kitą savaitę NATO gynybos ministrai rinksis aptarti, kaip stiprinti kolektyvinę gynybą.

Anot NATO vadovo, „jau turime daugiau lėktuvų ore, laivų jūroje, daugiau pratybų“, o kitą savaitę su gynybos ministrais bus aptartas ir pasirengimo veiksmų planas rengiantis NATO viršūnių susitikimui rugsėjį.

Į susitikimo darbotvarkę, anot jo, bus įtraukta ir gynybos planų apžvalga, scenarijai, taip pat pratybų tvarkaraščiai, papildomų pajėgų dislokavimas.

„Šios priemonės yra išskirtinai gynybinės, nukreiptos prieš bet kokią grėsmę. Jos gerbia tarptautinius įsipareigojimus, jos rodo, kad esame pasirengę daryti tai, ką reikia, tol, kol to reikės. Taip pat kad esame pasirengę ginti bet kurią Aljanso dalį“, - sakė A.F.Rasmussenas.

Aljanso vadovas akcentavo, kad NATO ir toliau „remia savo partnerę Ukrainą“ bei ukrainiečių teisę reikšti savo valią be išorinio įsikišimo, rasti ilgalaikį Rusijos sukeltos politinės krizės sprendimą.

Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad nuo 2008-ųjų Rusijos išlaidos gynybai išaugo daugiau nei 10 proc. ir jos toliau didėja kasmet. Tuo metu NATO valstybės per tą patį laikotarpį, anot NATO vadovo, išlaidas gynybai sumažino 10 procentų: tik keturios sąjungininkės šiuo metu laikosi sutarto gynybos finansavimo rodiklio, t. y. skiria 2 proc. nuo Bendrojo vidaus produkto, septynios išleidžia mažiau nei 1 procentą. Jungtinių Amerikos Valstijų sumažėjęs finansavimas gynybai esą leidžia manyti, kad ir NATO gynybai bus skiriama mažiau pajėgumų.

„Siekiant išlaikyti mūsų Aljanso tvirtumą, turime pakeisti šias tendencijas, turime daugiau išleisti gynybai, turime tikslingiau paskirstyti gynybos išlaidas“, - sakė jis.

A.F.Rasmussenas, sveikindamas Lietuvos ir kitų valstybių sprendimą didinti finansavimą gynybai kartu tvirtino, kad kiekvienoje valstybėje galėtų būti nustatytas konkretus tvarkaraštis, kaip pasiekti NATO užsibrėžtų gynybos finansavimo rodiklių.

„Sveikinu Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos sprendimus didinti išlaidas gynybai. Tikiuosi, kad su jūsų parama ir kitų valstybių vadovai imsis panašių įsipareigojimų susitikimo Velse metu“, - sakė jis.

Penktadienį prasidėjusiame renginyje iš viso dalyvauja per 600 dalyvių – parlamentarų iš 28 NATO valstybių narių, NATO PA asocijuotų narių, regioninių partnerių, delegacijų iš Europos Parlamento, įvairių tarptautinių organizacijų atstovų.

NATO generalinis sekretorius: dėl papildomų pajėgų dislokavimo bus aišku rudenį

Vilniuje viešintis NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) teigia, kad NATO taps labiau matoma visoje Aljanso teritorijoje, tačiau konkrečios priemonės bus aiškios rudenį.

Po susitikimo su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite penktadienį per spaudos konferenciją paklaustas apie nuolatinių NATO sąjungininkų sausumos pajėgų dislokavimą Baltijos regione, jis aiškino, kad šiuo metu svarstoma, kaip sustiprinti kolektyvinę gynybą.

„Mes kaip tik dabar svarstome, kokių žingsnių reikia imtis, kad toliau stiprintume kolektyvinę gynybą, ir tai apims svarstymus dėl to, ką aš vadinu tinkamu dislokavimu. Dabar truputį per anksti pasakyti tiksliai kaip (tai bus padaryta -BNS), aš tikėčiausi, kad priemonių paketas bus patvirtintas per vadovų susitikimą (rugsėjį - BNS)“, - sakė A.F.Rasmussenas.

Anot jo, visų priemonių tikslas bus didinti pasirengimą reaguoti į „dramatiškai pasikeitusią saugumo situaciją“.

Prezidentė D.Grybauskaitė savo ruožtu penktadienį pabrėžė, kad Rusijos veiksmai parodė, jog NATO turi būti pasirengusi atremti naujas grėsmes, todėl būtina atnaujinti gynybos planus, stiprinti gebėjimą greitai reaguoti ir užtikrinti kiekvienos Aljanso šalies apginamumą, taip pat būtina daugiau dėmesio skirti kibernetiniam, informaciniam ir energetiniam saugumui.

Vilniuje posėdžiaujanti NATO šalių parlamentarai ragina remti Aljanso atvirų durų politiką

Vilniuje posėdžiaujanti NATO Parlamentinė Asamblėja (PA) priėmė deklaraciją dėl Aljanso plėtros ir valstybes nares ragina remti atvirų durų politiką.

Deklaracijoje dėl NATO plėtros Asamblėja pabrėžia, kad NATO plėtra, kaip vienareikšmiškas sėkmės pavyzdys, yra pagrindinis Europos stabilumo ir gerovės veiksnys ir „nekelia grėsmės jokiai valstybei, priešingai, ji didina saugumą ir stabilumą visame euroatlantiniame regione“.

Dokumente NATO PA ragina Šiaurės Atlanto Aljanso vyriausybes ir parlamentus dar kartą patvirtinti savo „ryžtingą politinį įsipareigojimą atvirų durų politikai ir euroatlantinės integracijos perspektyvai NATO narystės siekiančioms šalims“.

Deklaracijos projektą dėl NATO plėtros projektą pateikė Lietuvos Seimo delegacija Asamblėjoje.

Penktadienį Vilniuje Seime prasidėjo NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesija, į kurią susirinko per 600 dalyvių – parlamentarai iš 28 NATO valstybių narių, NATO PA asocijuotų narių, regioninių partnerių, delegacijų iš Europos Parlamento, įvairių tarptautinių organizacijų atstovai.