Pasitikėjimo kreditas

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) gretose – euforija: nauja vedle pasirinkus Europos Parlamento narę, buvusią populiariąją socialinės apsaugos ir darbo ministrę Viliją Blinkevičiūtę, ji iškart sugrąžino partijai seniai prarastą rinkėjų pasitikėjimą. Į "Vilmorus" / "Lietuvos ryto" apklausos klausimą, už kurią partiją balsuotų, jei rinkimai vyktų dabar, gegužę tarp ketinančiųjų balsuoti buvo 16,8 proc., 5,1 proc. punktu daugiau nei prieš mėnesį. Jei tiek už socialdemokratų sąrašą būtų balsavę 2020-ųjų rinkimuose, jie būtų laimėję bemaž dvigubai daugiau mandatų. Pastarąjį kartą tokį reitingą socialdemokratai buvo pasiekę beveik prieš ketverius metus, 2017-ųjų vasarą, kai dar buvo bičiuliais ir su netrukus nuo jų atskilusiais vadinamaisiais bebrais – Socialdemokratų darbo partija.

Ir pati V. Blinkevičiūtė šovė į pačią populiariausių politikų viršūnę. Ji nepranoko tik Prezidento Gitano Nausėdos, bet aplenkė ir Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, ir premjerę Ingridą Šimonytę, ir Kauno merą Visvaldą Matijošaitį.

Apklausoje gegužę beveik pusė apklaustųjų (49,7 proc.) V. Blinkevičiūtę vertino teigiamai, o neigiamai – vos 17,6 proc. "Norint turėti pusę ir daugiau teigiamų vertinimų, reikia, kad visi tave mylėtų, neužtenka vienos partijos. Įdomu tai, kad net Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų (TS-LKD) elektoratas, kuris apklausose jautriai reaguoja – savas politikas ar ne, V.Blinkevičiūtę vertina labiau teigiamai nei neigiamai", – atkreipia dėmesį Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimo centro "Vilmorus" direktorius sociologas dr. Vladas Gaidys.

V. Blinkevičiūtė į reitinguojamų politikų sąrašą grįžo po beveik trylikos metų pertraukos: pastarąjį kartą "Vilmorus" apklausose ji buvo 2008 m. rudenį, kai dirbo socialinės apsaugos ir darbo ministre. Anuomet socialdemokratai rinkimus pralaimėjo, neliko jų ir Vyriausybėje, tad ir V. Blinkevičiūtė iškrito iš reitinguojamųjų sąrašo. V. Gaidys primena, kad ir anuomet jos reitingai buvo labai aukšti – 55–57 proc. apklaustųjų ją vertino teigiamai. Nors praėjo dvylika trylika metų, ji populiari kaip ir būdama socialinės apsaugos ir darbo ministre.

Laikinai socialdemokratams vadovavęs Mindaugas Sinkevičius, dabar tapęs pirmininkės pirmuoju pavaduotoju, suskubo prognozuoti, kad pareikštas toks didžiulis pasitikėjimas indikuoja, jog V.Blinkevičiūtė galėtų laimėti ir 2024-ųjų prezidento rinkimus. Tiesa, pati ji apie tokius planus nekalba, nes iki tol – ne tik daug laiko, bet ir dar vieni LSDP pirmininko rinkimai, mat ši partija pirmininką renka kas dveji metai. Tad socialdemokratų elektorato suteiktą tiek jai, tiek jos partijai pasitikėjimo kreditą dar reikės pateisinti.

V. Gaidys atkreipia dėmesį, kad "Vilmorus" apklausa vyko kaip tik socialdemokratų lyderio rinkimų dienomis. "V. Blinkevičiūtė buvo dėmesio centre. Bet paskui jos vėl nebuvo girdėti. Nėra žiniasklaidoje – nėra ir reitinguose", – įspėja sociologas.

Daug partijų, ir ne tik Lietuvoje, bet visame mūsų regione, labai personalizuotos.

Kitoks pirmtakų debiutas

V. Blinkevičiūtės pirmtakams debiutuoti sekėsi ne taip įspūdingai. Gintautui Paluckui 2017 m. perėmus LSDP vairą, pirmasis mėnuo partijai buvo su minuso ženklu: rėmėjų nuo 16,9 proc. balandį nukrito 1,4 proc. punkto iki 15,5 proc. punkto gegužę (skaičiuojant nuo ketinančiųjų balsuoti). Tiesa, tie metai socialdemokratams buvo permainingi. Pralaimėti rinkimai, ginčai dėl partijos krypties, galiausiai skilimas reitinguose partiją tai nuleisdavo iki 12,7, tai kilstelėdavo iki 17,7 proc.

Pasak V. Gaidžio, LSDP reitinguose nebuvo įspūdingas ir Algirdo Butkevičiaus stojimas prie partijos vairo 2009-aisiais. Lyderį keisti taip pat prireikė po nesėkmingų partijai Seimo rinkimų. Partijos rėmėjų per pirmą naujo pirmininko mėnesį padaugėjo nežymiai – nuo 13,9 iki 15 proc. Tiesa, paskui partijos reitingai vis kilo ir metų pabaigoje jau siekė net 25 proc. Bet, prisimena sociologas, tie pokyčiai buvo labiau susiję su tuomet opozicijoje buvusių socialdemokratų kritika valdantiesiems už ekonominės krizės valdymą nei su lyderio pasikeitimu.

Rekordas nepagerintas

"Rekordai dažniau būna ne reitingų kilimų, o kritimų. Apsivagia kas ir smarkiai nukrenta. Į augimo pusę šuolių būna rečiau", – konstatuoja V. Gaidys ir pabrėžia, kad nedažnas toks atvejis kaip V. Blinkevičiūtės, kai naujo lyderio išrinkimas iš karto duoda tokią akivaizdžią naudą visai partijai. Bet, pasak sociologo, jokiu būdu nėra akivaizdu, kad vedlio pasikeitimas būtinai kažką žymiai pakeis partijos reitinguose.

Rekordai: partijos reitingų šuolio, pasikeitus pirmininkui, rekordas priklauso V. Uspaskichui – 2018 m. jam grįžus vadovauti Darbo partijai, per mėnesį ji šovė 5,7 proc. punkto aukštyn. / P. Paleckio / Fotobanko nuotr.

Jis vardija: štai kiek buvo pirmininkų Darbo partijoje po ir prieš Viktorą Uspaskichą – ir Šarūnas Birutis, ir Živilė Pinskuvienė, ir Valentinas Mazuronis, ir Loreta Graužinienė, ir Vytautas Gapšys, ir Kęstutis Daukšys, bet nė vienas naujai atėjęs nesukėlė kažkokio furoro. Tačiau paties V. Uspaskicho rekordo nepagerino ir V. Blinkevičiūtė: 2018 m. sugrįžęs į savo partijos pirmininkus per mėnesį "darbiečiams" reitinguose pridėjo 5,7 proc. punkto, pakeldamas nuo 4,6 proc. rėmėjų, kas neleistų net peržengti Seimo slenksčio, iki 10,3 proc. Ir tas pakilimas nebuvo momentinis. Grįžo V. Uspaskichas – iš didžiosios politikos užribio grįžo ir Darbo partija: 2016 m. rinkimuose net neperžengę Seimo barjero, 2020-aisiais daugiamandatėje apygardoje "darbiečiai" buvo treti, aplenkdami net socialdemokratus.

Kilimas – nuosaikus

Kai 2019 m. rugsėjį Viktorija Čmilytė-Nielsen tapo Liberalų sąjūdžio lydere, šią partiją paremti žadėjo 5,2 proc., o ankstesniais mėnesiais – dar mažiau – apie 4,4 proc., ir tai žemiau nei Seimo barjeras. Per vieną mėnesį nauja pirmininkė liberalus kilstelėjo 2,7 proc. punkto, iki 7,9 proc.

V. Gaidys primena, kad jos pačios asmeninis reitingas buvo gana stabilus – ją išrinkus liberalų lydere, laikėsi apie 30 proc., o tapus Seimo pirmininke, teigiami vertinimai pašoko maždaug iki 45 proc.

Liberalų sąjūdžio vertinimai taip pat gana stabilūs. Bet – pavojaus signalas: sociologas atkreipia dėmesį, kad pagal socialinę demografinę struktūrą jų elektoratas kiek paseno. Prieš kokį dešimtmetį tarp Liberalų sąjūdžio rėmėjų buvo daugiau jaunimo. Matyt, dabar jie, dešimt metų vyresni, tarp rėmėjų padidino vidutinio amžiaus asmenų, bet liberalus jaunimas daugiau palaiko Laisvės partiją."

Kai 2015 m. balandį Gabrielius Landsbergis pirmą kartą buvo išrinktas Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininku, šią partiją "Vilmorus" / "Lietuvos ryto" apklausoje sakė palaikantys 11,9 proc. ketinančių balsuoti rinkėjų. Kitą mėnesį tokių skaičius ūgtelėjo 2,9 proc. punkto, iki 14,8 proc.

Bet konservatorių reitingui svarbus ne tik lyderio populiarumas, nes jų elektoratas partiją identifikuoja ne tik su G. Landsbergiu, bet ir dar keliais asmenimis, pavyzdžiui, nepartine premjere Ingrida Šimonyte, į rinkimus einančia su konservatoriais.

Aukštyn: tapęs konservatorių lyderiu G. Landsbergis partijos rėmėjų skaičių iš karto padidino 2,9 proc. punkto, o Liberalų sąjūdžio nauja vedle išrinkta Viktorija Čmilytė-Nielsen – 2,7. / I. Gelūno / Fotobanko nuotr.

Lyderiai – ir su minusu

Vis dėlto partijai jos lyderis turėtų būti lokomotyvas – traukti ją į priekį, į reitingų, o paskui – ir rinkimų lyderius. Tačiau TS-LKD lyderį G.Landsbergį "Vilmorus" apklausoje gegužę teigiamai vertino tik 26,2 proc., o daugiau nei pusė – net 54,7 proc. – nepalankiai.

Opozicinės Valstiečių ir žaliųjų sąjungos, aplenkusios konservatorius ir sugrįžusios į populiariausių partijų viršūnę, lyderį Ramūną Karbauskį palankiai vertina 26,3 proc., Darbo partijos – V. Uspaskichą – 19,6 proc., Laisvės – Aušrinę Armonaitę – 18,4 proc., Lietuvos lenkų sąjungos-Krikščioniškų šeimų sąjungos – Valdemarą Tomaševskį – vos 9,5 proc.

Rekordai dažniau būna ne reitingų kilimų, o kritimų. Apsivagia kas ir smarkiai nukrenta. Į augimo pusę šuolių būna rečiau.

Jiems toli iki naujosios LSDP vedlės V. Blinkevičiūtės (49,7 proc.) ir Liberalų sąjūdžio pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen (44,1 proc.).

"Kai renkamas pirmininkas, žinoma, veikia ir partijos vidaus dalykai, kuriuos iš išorės sunkiau užčiuopti – kuris kandidatas daugiau bendrauja su skyriais, kiek neatitrūkęs nuo vidinių reikalų. Bet partijos nariai vertina ir tai, kad naujas lyderis bus partijos veidas, sveria, kuris gali labiau patempti visą partiją per rinkimus", – sako Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius.

Čia tenka priminti, kad ankstesnis LSDP pirmininkas G. Paluckas pats asmeniškai niekaip nepajėgia laimėti Seimo mandato vienmandatėje apygardoje, tad sunku tikėtis, kad galėtų patempti ir visą partiją.

Tad, pasak politologo, socialdemokratai, rinkdami pirmininką, suprato, kokią dinamiką partijos populiarumui gali lemti vienas ar kitas pasirinkimas. Tarp dviejų kandidatų akivaizdu, kad visuomenėje populiaresnė V. Blinkevičiūtė. Ji turi pasitikėjimą dar iš tų laikų, kai buvo socialinės apsaugos ir darbo ministrė, mokėjo su žmonėmis bendrauti, parodyti dėmesį, sukurti rūpestingos politikės įvaizdį. Tai svarbus faktorius, lyginant su rinkimų konkurentu Juozu Oleku, kuris, būdamas krašto apsaugos ministras, įsipainiojo į "auksinių šaukštų" skandalą, primena M. Baltrukevičius. Vis dėlto, pabrėžia jis, išrinkti naują pirmininką – dar ne viskas. Rinkimų programą dar reikia įgyvendinti praktiškai.

Beje, negalima tvirtinti, kad partijai visuomet naudinga lyderių rotacija. M. Baltrukevičius mini, kad pasaulyje yra įvairiausių pavyzdžių. Štai Angela Merkel Vokietijos krikščionių demokratų sąjungai vadovavo aštuoniolika metų.

Politologas atkreipia dėmesį, kad mūsų partijos, pavyzdžiui, TS-LKD, pailgino pirmininko kadenciją iki ketverių metų. Taip realiu atspirties tašku tampa parlamento rinkimai: jei jie partijai nesėkmingi, pirmininkas gali būti keičiamas nauju.

"Tačiau daug partijų, ir ne tik Lietuvoje, bet visame mūsų regione, labai personalizuotos. Ilgas laikas partijos pirmininko poste savaime nėra problema, jei veikia demokratiškos vidinės struktūros, partijų nariai jaučiasi laisvi pasirinkti, nevertina partijos kaip vieno žmogaus projekto, kai rinkimai, nors formaliai vyksta, bet būna daugiau perrinkimas, o ne pasirinkimas", – pabrėžia M. Baltrukevičius.