„Europa turės prisitaikyti prie to, kad JAV nebenori prisiimti visos mūsų gynybos naštos. Vašingtone vyraujančios nuostatos akivaizdžiai keičiasi, todėl būtinas Europos atsakas. Esu įsitikinęs, kad Europa turi priimti šį iššūkį ir veikti kaip visapusiškai pajėgi sąjungininkė. Turime daugiau investuoti į savo saugumą, kaip sutarta Hagos viršūnių susitikime, ir kartu stiprinti transatlantinį ryšį“, – Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.
„Vis dėlto išlieku optimistiškas. Tikiu, kad JAV, turinčios neprilygstamus karinius pajėgumus, ir toliau išliks Europos gynybos kertiniu akmeniu. Europa yra per didelė ir per svarbi, kad būtų nustumta į paraštes. Tačiau taip pat akivaizdu, kad Europa turės prisiimti gerokai didesnę atsakomybę, užtikrindama savo saugumą ir gynybą. Turėsime daugiau nuveikti įgyvendindami principą „taika per stiprybę“, – tęsė šalies vadovas.
Taip jis kalbėjo trečiadienį vykusiame kasmetiniame Bundestago CSU (Krikščionių socialinės sąjungos) frakcijos susitikime, kur aptarti ir Europos saugumo klausimai.
Prezidentas taip pat dėkojo Vokietijai, kad ši kritiniu istorijos momentu prisiima vis aktyvesnį tarptautinį vaidmenį. Anot jo, Lietuva niekada nepamirš Vokietijos sprendimo investuoti į saugumo užtikrinimą NATO rytiniame flange, kas įkvepia didinti savo gynybos išlaidas.
„Dalį šių lėšų naudosime pasirengti nuolatiniam Vokietijos brigados dislokavimui iki 2027 metų pabaigos, vokiškiems „Leopard“ tankams ir „Boxer“ pėstininkų kovos mašinoms įsigyti. Taip pat reikšmingai stiprinsime savo nacionalinius karinius pajėgumus“, – sakė jis.
Šalies vadovo teigimu, siekiant dar labiau stiprinti dvišalius santykius, Lietuva yra pasirengusi plėsti ir puoselėti socialinius ir kultūrinius ryšius su Vokietija. Primenama, kad aktyviai rengiamasi Lietuvos kultūros metams Vokietijoje 2027 m.
Tikiu, kad JAV, turinčios neprilygstamus karinius pajėgumus, ir toliau išliks Europos gynybos kertiniu akmeniu.
Tuo metu kalbėdamas apie saugumo situaciją Europoje, G. Nausėda pabrėžė, jog autoritariniai režimai vis labiau koordinuoja savo veiksmus ir taikosi į Vakarų visuomenes, pirmiausiai siekdami pakirsti demokratines vertybes.
„Rusijos karas prieš Ukrainą nėra pirmasis jos agresijos aktas, mūsų tikslas turėtų būti padaryti jį paskutiniu – bent jau mūsų gyvenimo laikotarpiu. Todėl investicijos į kietąjį saugumą ir atsparumą tampa strateginiu prioritetu. Atėjo metas kurti veiksmingą atgrasymą, stiprinti Europos Sąjungos (ES) ir NATO bendradarbiavimą ir kiek įmanoma labiau remti Ukrainą. Taip pat turime stiprinti ir išsaugoti transatlantinį ryšį, kartu plėtodami savo – europinius – pajėgumus“, – tvirtino prezidentas.
„Matome, kaip Rusija kartu su Baltarusija taiko įvairias pilkosios zonos taktikas – nuo dirbtinai sukeltos nelegalios migracijos, bepiločių orlaivių ir balionų įsiveržimų į NATO šalių oro erdvę, GPS signalų slopinimo, smulkių teroristinių išpuolių iki povandeninės infrastruktūros Baltijos jūroje pažeidimų“, – tęsė jis.
ELTA primena, kad Rūdninkuose, maždaug už 23 km į pietus nuo Vilniaus ir už 35 km nuo sienos su Baltarusija, 170 hektarų plote, įsikurs karinė bazė, skirta iki 4 tūkst. karių ir civilių. Rūdninkų poligonas bus skirtas Vokietijos brigadai.
Antrojo Rūdninkų bazės statybų etapo darbus planuojama pradėti 2026 m., o bazė turėtų pradėti veikti 2028 m. pradžioje.
Iš viso Rūdninkų karinio miestelio projektas kainuos apie 1,2 mlrd. eurų.
Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
(be temos)
(be temos)