Taip šalies vadovas kalbėjo prieš ketvirtadienį planuojamą susitikimą su valdančiųjų partijų atstovais.

„Aš esu atviras ir prezidentūros durys yra atviros pokalbiams apie galimus sprendimus. Nesu tikras, ar šiandien bus kalbama apie konkrečias pavardes. Man pirmiausia būtų svarbu sužinoti, kokia nuotaika, kokia temperatūra yra šitoje valdančiojoje koalicijoje ir ar apskritai ji turi potencialo ieškoti sprendimų ir dirbti toliau“, – žurnalistams ketvirtadienį Vilniuje sakė G. Nausėda.

„Apie pavardes aš nieko negirdėjau. Pavardes turi pateikti ta partija, kuri deleguoja kandidatus į ministrus“, – pridūrė jis.

Pastaruoju metu stringa minėtų dviejų ministrų paskyrimas. Juos į šias pareigas turi deleguoti „Nemuno aušra“. Du kandidatus – Povilą Poderskį ir Mindaugą Jablonskį – šalies vadovas atsisakė skirti į pareigas, nes nebuvo tikras dėl jų prioriteto viešajam interesui.

„Aušriečiai“ naujuosius kandidatus žada paviešinti dar prieš susitikimą Prezidentūroje.

„Šio proceso vilkinimas priklauso ne nuo mūsų. O kalbant apskritai, na, turbūt ne procesas yra svarbus ir ne jo ilgis yra svarbus, o rezultatas. Ar tikrai turėsime darbingą Vyriausybę, kuria galės pasitikėti prezidentas, bet dar svarbiau, galės pasitikėti visa Lietuva“, – teigė G. Nausėda.

„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, kad vienas iš kandidatų į ministrus bus partietis, tačiau pavardžių nenurodo.

Man pirmiausia būtų svarbu sužinoti, kokia nuotaika, kokia temperatūra yra šitoje valdančiojoje koalicijoje ir ar apskritai ji turi potencialo ieškoti sprendimų ir dirbti toliau.

G. Nausėda yra sakęs „Nemuno aušros“ narių ministrais neskirsiantis, nes šios partijos lyderis teisiamas dėl neapykantos kurstymo prieš žydus ir Holokausto neigimo, o dėl partijos finansavimo pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas.

Visgi šią savaitę šalies vadovas pareiškė, kad jeigu partiečiai būtų pateikti, jis su tokiais kandidatais į ministrų kabinetą susitiktų.

Socialdemokratai tikisi, kad rugsėjo 23 dieną Seimas patvirtins Vyriausybės programą, naujieji ministrai su premjere prisieks ir galės pradės dirbti.

„Jokios amnestijos urminės tikrai negali būti“

Sulaukęs „čekiukų“ bylų veikėjų prašymo dėl amnestijos, prezidentas G. Nausėda teigia, kad jokios „urminės amnestijos“ negali būti.

„Jokios amnestijos urminės tikrai negali būti“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė jis.

„Jeigu kalbate apie prezidentą, galiu pusiau rimtai, pusiau juokais pasakyti, kad teikiu malonę tik nuteistiems asmenims, kurie atlieka bausmę. Šiuo atveju kalbame apie šiek tiek kitus žmones“, – pridūrė valstybės vadovas.

BNS rašė, kad per 100 tarybų narių iš įvairių savivaldybių centrinės valdžios praėjusią savaitę paprašė imtis veiksmų, kad būtų nutrauktos baudžiamosios bylos ir ikiteisminiai tyrimai dėl savivaldos politikų lėšų panaudojimo.

G. Nausėdos teigimu, „viskas yra Seimo rankose“.

„Labai tikiuosi, kad Seimas priims tokius sprendimus, kurie nesukels nusivylimo visuomenėje“, – tvirtino jis.

Prezidentas palankiai įvertino naujausias Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis siūloma tobulinti politikų ir pareigūnų atsakomybę už piktnaudžiavimą pareigomis.

„Atsakomybė privalo būti, ji turi būti adekvati tai žalai ar nusižengimui, kuris buvo padarytas. Tie naujieji pakeitimai, mano įsitikinimu, atliepia šį tikslą“, – sakė G. Nausėda.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas trečiadienį pritarė Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio pataisai, kad tarnybine padėtimi piktnaudžiavęs, įgaliojimus viršijęs valstybės tarnautojas būtų baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Dabar galioja laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Anot projekto, tas, kas padarė minėtą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, sulauktų baudos arba laisvės atėmimo iki šešerių metų. Dabar numatyta bausmė iki septynerių metų.

TTK narių teigimu, bausmę sumažinus metais keistųsi baudžiamojo proceso taisyklės, nusikaltimas nebebūtų laikomas sunkiu.

BNS rašė, kad pavasario sesijoje Seimo TTK siūlė keisti Baudžiamąjį kodeksą, atsisakant atsakomybės už piktnaudžiavimą, jeigu nepadaroma didelė turtinė žala. Tai sukėlė didelį pasipiktinimą visuomenėje, pasiūlymui nepritarė opozicijos atstovai, prezidentas G. Nausėda, nes tokiu atveju didelė dalis „čekiukų“ bylose teisiamų asmenų būtų išvengę baudžiamosios atsakomybės.

Dabar galiojančiame Baudžiamajame kodekse kalbama apie didelę žalą, nenurodant, ar ji turtinė, ar neturtinė. Dėl to nėra nustatyta, kokia žala laikoma didele, vertinant ją eurais.

Specialiųjų tyrimų tarnyba skelbia šiuo metu atliekanti ikiteisminius tyrimus dėl 36 savivaldybių galimai netinkamo politikų veiklai skirtų lėšų panaudojimo. Įtarimai pateikti 28 asmenims ir 12 baudžiamųjų bylų nagrinėjama teismuose, 24 politikai jau nuteisti.

Per 100 tarybų narių iš įvairių savivaldybių praėjusią savaitę kreipėsi į centrinę valdžią, prašydami imtis veiksmų, kad būtų nutrauktos baudžiamosios bylos ir ikiteisminiai tyrimai dėl savivaldos politikų lėšų panaudojimo.