„Valstybinių sienų nepaisymas, bandymai destabilizuoti valstybes ir išpuoliai prieš demokratines vertybes yra nuo seno Rusijos taikoma praktika. Tai yra gilias šaknis turinčios imperialistinės mąstysenos išraiška, kurią kursto akiplėšiškas kitų šalių suvereniteto nepaisymas“, – Prezidentūros išplatintame pranešime cituojamas G. Nausėda.

„Lietuva žino atsparumo vertę ir mes nuolat stengiamės jį stiprinti. Tai yra natūrali reakcija į sudėtingą ir vis augantį hibridinių grėsmių spektrą“, – teigė jis.

Prezidentas teigė, kad hibridiniai išpuoliai nėra atsitiktiniai trikdžiai, o koordinuoti ir vis stiprėjantys veiksmai.

Anot jo, NATO sąjungininkės turi ryžtingiau ir lanksčiau identifikuoti grėsmes, dalytis žvalgybine informacija ir taikyti atitinkamas sankcijas.

„Privalome padidinti riziką agresoriams, taikantiems hibridinius metodus, kad tokios operacijos taptų brangios ir neefektyvios“, – teigė šalies vadovas.

Prezidentas teigė, kad „naujojoje realybėje“ gynyba nebėra vien tik ginkluotųjų pajėgų ar saugumo tarnybų atsakomybė.

Pasak jo, patikimas hibridinis atsparumas turi aprėpti visą visuomenę, apimti karinį pasirengimą, piliečių pasiruošimą bei valstybinių institucijų koordinavimą ir įtraukti privatųjį sektorių.

„Nuolatinis pavojingo priešininko spaudimas reikalauja nuolatinio budrumo, ypač kai susiduriame su vienu didžiausių mūsų laikų iššūkių – masine, palyginti pigia ir lengvai platinama dezinformacija. Pasitelkę istorinę atmintį, demokratines vertybes ir pačią nuožmiai puolamos tiesos sąvoką, privalome susitelkti ir priešintis iš visų jėgų“, – sakė prezidentas.

Anot Prezidentūros, konferencijos metu prezidentas susitiko ir su buvusiu Suomijos prezidentu Sauli Niinisto (Saulis Nynistė), aptarė pernai parengtą ataskaitą „Saugiau kartu – Europos civilinio ir karinio pasirengimo stiprinimas“.

Pokalbio metu buvo apžvelgtos prioritetinės Europos atsparumo stiprinimo sritys, būtinybė didinti informuotumą apie galimas hibridines grėsmes.

Pasak G. Nausėdos, Lietuva akcentuoja istorinės atminties svarbą ir ragina rengti švietimo programas, stiprinti istorikų bendradarbiavimą kovojant su mėginimais perrašyti istoriją, tikisi stipresnių ir vieningų ES pastangų šiuo klausimu.

Jo nuomone, egzistuoja būtinybė užtikrinti kritinės infrastruktūros, tinklų ir transporto koridorių apsaugą. Aptartas civilinių ir karinių pastangų koordinavimas, taip pat ir ES bei NATO papildomumas.

Pokalbyje buvo pažymėta, kad būtina užtikrinti pakankamą finansavimą šioms priemonėms įgyvendinti – tiek naujojoje daugiametėje finansinėje perspektyvoje, tiek nacionaliniuose biudžetuose, ir įgyvendinti Hagoje priimtą NATO sprendimą skirti 1,5 proc. nuo BVP atsparumui stiprinti.

Prezidento nuomone, Suomija yra karinio pasirengimo ir visuomenės atsparumo pavyzdys visai Europai. Jis padėkojo buvusiam Suomijos prezidentui už asmenines pastangas stiprinti Europos civilinį ir karinį pasirengimą.

„Jūsų parengta ataskaita „Saugiau kartu“ – tvirtas politinis pagrindas tolesniam ES pasirengimo ir atsparumo stiprinimui šiandienos grėsmių kontekste“, – sakė šalies vadovas.