Už rezoliuciją, kuria Seimas leidžia G.Steponavičių patraukti baudžiamojon atsakomybėn, balsavo 109 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš ir nesusilaikė. Tokiai rezoliucijai priimti reikia, kad už ją balsuotų ne mažiau kaip 71 Seimo nariai.

„Esu pasiruošęs visomis įmanomomis priemonėmis gintis, ir įrodyti, kad jeigu brėžiame brūkšnį ir sakome, kad tai jau yra blogai ar net nusikalstama, atsakykime į klausimus, kokios yra ne tik politikos, bet ir apskritai visuomenės veiklos ribos. Mano atžvilgiu formuluojami įtarimai neturi nieko bendro su korupcija. Mano pristatyta, argumentuota ir faktais grindžiama, dokumentais patvirtinta veikla yra traktuojama kaip galimas piktnaudžiavimas, ir aš su tuo nesutinku“, – ketvirtadienį Seime sakė parlamentaras ir žadėjo apsiginti teisiniais būdais.

Pagal Konstituciją, Seimo narys be Seimo leidimo negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyta jo laisvė.

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis į Seimą dėl G.Steponavičiaus imuniteto panaikinimo kreipėsi antradienį, nurodęs, kad parlamentaras su koncerno „MG Baltic“ atstovu Raimondu Kurlianskiu tarėsi dėl neteisėto partijos finansavimo, o balsuodamas dėl koncernui palankių teisės aktų pažemino Seimo autoritetą ir diskreditavo Seimo nario vardą.

G.Steponavičius sakė su verslininku nekalbėjęs apie įstatymų priėmimą, jis pabrėžė paramos prašęs tik nevyriausybinių organizacijų veiklai.

Parlamentaras ketvirtadienį Seime tvirtino, kad laikinojoje komisijoje atsakydamas į klausimus bylą tiriantis prokuroras Justas Laucius esą pripažino, kad nėra tiesioginių įrodymų, jog G.Steponavičius už finansinę paramą žadėjo balsuoti už kokius nors įstatymus. Anot liberalo, prokuroras teigęs, kad apie tokį atsilyginimą kalbėjo kiti asmenys. „(...) bet aš atsakau už savo veiksmus, savo poelgius“, – teigė Seimo narys.

„Komisijoje tiriantysis prokuroras patvirtino, kad susitikimuose, kuriuos mes turėjome ar bet kokių kitų kontaktų, kurie leistų tvirtinti, kad yra galimi susitarimai ar pokalbiai, ar klausimai, ar paminėjimai įstatymų projektų, – tokių faktų nėra nustatyta“, – akcentavo G.Steponavičius.

Prokurorams įtarimų sukėlė „MG Baltic“ grupės 15 tūkst. eurų parama dviem organizacijoms – G.Steponavičiaus vardo paramos fondui ir „Laisvės studijų centrui“. Pasak prokurorų, susitaręs dėl paramos šioms organizacijoms, G.Steponavičius balsavo dėl koncernui „MG Baltic“ naudingų teisės aktų priėmimo.

Minimų įstaigų gauti pinigai, prokurorų teigimu, panaudoti „įsiskolinimams už Liberalų sąjūdžio veiklos viešinimą ir politiko G.Steponavičiaus žinomumo didinimą skirtam projektui „Pilietiškumo pamokos Lietuvos mokyklose“ padengti“ bei 2016 metais kandidatavusio G.Steponavičiaus „veiklos viešinimui skirtiems renginiams finansuoti“.

Kalbėdamas iš Seimo tribūnos G.Steponavičius ketvirtadienį teigė patvirtinantis visą prokurorų pateiktą faktinę informaciją, tačiau, anot jo, daromos klaidingos išvados.

„Apie teisėtą paramą Laisvės studijų centrui ir apie teisėtą paramą Gintaro Steponavičiaus paramos fondui kalbėjau su ponu Raimondu Kurlianskiu ir argumentavau vykdomų pilietinių projektų prasmę, argumentavau, kodėl daugelis tęstinių idėjų verta palaikymo ir buvau išgirstas, ta parama buvo skirta“, – teigė liberalas.

„Taip, yra kalbama, kad aš prašiau paramos ir mano rinkimų kampanijai kaip vienmandatėje apygardoje kandidatavusiam kandidatui iš Raimondo Kurlianskio. Taip, mes buvome užsiminę apie šią paramą viename iš dviejų susitikimų, bet galiu taip pat pasakyti, kad buvo kalbama tik apie tą momentą, kada aš kaip kandidatas jau turėsiu oficialiai rinkimų kampanijai prasidėjus atidarytą sąskaitą, į kurią, beje, ir sulaukiau keliasdešimties fizinių asmenų paramos. Lygiai tokios pačios teisėtos paramos prašydamas iš verslininkų tikėjausi ir iš pono Raimondo Kurlianskio“, – aiškino G.Steponavičius.

Jis tikino, kad nevyriausybinių organizacijų veikla nebuvo susijusi su rinkimais ir joks politikas iš to tiesioginės naudos neturėjo. Liberalas pasakojo, kad jo idėja buvo mokyklose rengti pilietiškumo pamokas, taip norėta „atvesti į mokyklas netradicinį požiūrį kalbėti apie savo valstybę, mūsų perspektyvas, pakviečiant visuomenės autoritetus“.

„Tiesioginės naudos per šias organizacijas – nei degalų dengimui, nei honorarų išsimokėjimui – nei aš, nei kitas liberalas neturėjo. Kai buvo paklausta apie skolą, kuri buvo neva partijos, Liberalų sąjūdžio, apmokėta iš gautos paramos, tą skolą tyrėjas prokuroras supranta taip, kad buvo sumokėtas atlyginimas Laisvės studijų centro direktoriui Rimantui Mikaičiui, vėluojantis už kelis mėnesius, taip pat buvo apmokėti honorarai visuomenės lyderiams, kurie eikvojo savo laiką ir važiavo į mokyklas vesti pamokų“, – tvirtino G.Steponavičius.

Prokuratūra atlieka didesnės apimties politinės korupcijos tyrimą, jame su G.Steponavičiumi susiję epizodai tesudaro dalį. Toje pačioje byloje įtarimai pateikti buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui Eligijui Masiuliui. Jis įtariamas iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento R.Kurlianskio paėmęs per 100 tūkst. eurų kyšį už politinės partijos veikimą koncerno naudai.

„MG Baltic“ atstovai įmonei pateiktus įtarimus vadina prokuroro piktnaudžiavimu savo teisėmis ir psichologiniu spaudimu.