Už buvusio susisiekimo ministro E. Sabučio imuniteto naikinimą balsavo 84 parlamentarai, prieš buvo vienas, susilaikė 13 politikų.

Leidimą patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn turi duoti ne mažiau kaip 71 iš 141 parlamentaro.

Pagal Konstituciją, Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržoma jo laisvė.

Dėl E. Sabučio neliečiamybės į parlamentarus generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi praėjusią savaitę, pats politikai leido tenkinti prokurorės prašymą supaprastinta tvarka, nesudarant komisijos.

Socialdemokratų, „aušriečių“ bei „valstiečių“ koalicijos sutartyje numatyta, kad bet kuris koalicijos narys, dėl kurio neliečiamybės panaikinimo į Seimą kreipiasi Generalinė prokuratūra, iš karto viešai Seimo posėdyje padaro pareiškimą sutinkantis, kad jo neliečiamybė būtų panaikinta, nesudarant tyrimo komisijos. Tai leistų greičiau priimti sprendimą dėl imuniteto panaikinimo.

Išimtis padaryta tik „Nemuno aušros“ atstovams. Jiems leidžiama nepaisyti šio punkto, esant motyvuotam prašymui.

BNS rašė, kad E. Sabučiui norima pateikti įtarimus dėl galimai suklastotų 18 dokumentų ir neteisėto 3 tūkst. eurų pasisavinimo būnant Jonavos tarybos nariu.

Pernai Seimo patvirtinta nauja tvarka leidžia Seimo nariams pareikšti, kad jie sutinka su imuniteto panaikinimu, ir sprendimas dėl teisinės neliečiamybės panaikinimo vienu parlamento balsavimu tą pačią dieną.

Kitu atveju turi būti sudaroma komisija, kuri aiškinasi, ar parlamentaras nėra persekiojimas dėl savo politinės veiklos. Ji padaro išvadą ir teikia Seimui rekomendaciją, ar tenkinti prokuratūros prašymą, ar ne. Tik po to Seimas priima galutinį nutarimą.