„Mes juk patys šitas sankcijas nustatėme. Tai nejaugi savo rankomis pradėsime tas sankcijas atitraukinėti?“ – birželio pabaigoje kalbėjo G. Nausėda.

Buvo aiškinama, kad Lietuva vykdo tai, kas parašyta.

„Iš mūsų perspektyvos tai yra tiesiog teisės taikymas“, – teigė G. Landsbergis.

EK išaiškino, kad geležinkeliais gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą vis dėlto galima. Taigi tai, ką Lietuva blokavo nuo birželio vidurio, vėl galės važiuoti, tačiau kiekiai negalės viršyti pastarųjų trejų metų vidurkio. Juos turėtų prižiūrėti Lietuvos muitinė. Bet ji irgi nekomentavo.

Vienintelė į viešumą išėjo premjerė Ingrida Šimonytė, nors klausimų dėl tranzito vis dar daugiau, nei atsakymų. Paaiškėjo, kad klausimams įvesta kvota.

„Ačiū labai, dabar galėčiau atsakyti į du klausimus“, – sakė I. Šimonytė.

Per duotas keliolika minučių premjerė paaiškino, kodėl Lietuva vykdys EK gaires.

„Pirmiausia – iš pagarbos pačiai institucijai bei jai suteiktų įgaliojimų“, – tęsė I. Šimonytė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kaip svarbiausią priežastį I. Šimonytė įvardino pagarbą transatlantiniams partneriams.

„Kadangi nėra racionalu, kad mūsų laikas ir dėmesys būtų blaškomas ir naudojamas diskusijoms, ar viena kilotona plieno gali būti pervežta iš vienos Rusijos srities į Kaliningradą geležinkeliu“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Premjerė sakė, kad Lietuva savo poziciją buvo derinusi su EK atsakingais padaliniais. Bet ar buvo derinama su kitomis šalimis narėmis, nelabai aišku.

Negaliu paneigti, kad su sostinėmis apie tai taip pat buvo pakankamai išsamiai ir iš anksto kalbamasi.

„Aš nesiimčiau dalyvauti spekuliacijose, bet aš negaliu paneigti, kad su sostinėmis apie tai taip pat buvo pakankamai išsamiai ir iš anksto kalbamasi“, – sakė I. Šimonytė.

Į nuo pasiklausymo apsaugotą salę rinkosi už užsienio reikalus atsakingi Seimo nariai. Po dviejų valandų posėdžio išėjo keliese. Užsienio reikalų komiteto pirmininkė (TS-LKD) Laima Andrikienė kartojo tą patį, kas yra viešai žinoma: kad tai yra EK gairės, Lietuva su ja konsultavosi.

I. Šimonytė paklausta, kas atsakingas dėl susiklosčiusios situacijos, tokių neįvardina.

Užtat, kas atsakingas, sako nustačiusi opozicija. Jos nuomone – ne G. Nausėda.

„Prezidentas turėjo ginti Lietuvos poziciją, kuri buvo suformuota ir priimta jau taikant Užsienio reikalų ministerijos sankcijas. Jeigu prezidentas būtų Europos vadovų taryboje spinduliavęs kokią nors kitokią poziciją, būtų buvusi visiška tragedija ir mūsų užsienio politikos griūtis“, – kalbėjo socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas.

Opozicinės partijos ketina tartis ir rudenį galbūt organizuos interpeliaciją G. Landsbergiui, nes, sako, kad Lietuvos diplomatija prasileido trečią įvartį. Su baltarusiškomis trąšomis, su Taivano atstovybe ir dabar.

„Trečias kartas, pagal klasiką, turėtų būti paskutinis“, – tęsė G. Paluckas.

Bet opozicijos jau organizuotos interpeliacijos baigėsi nesėkme. Pastaroji žemės ūkio ministrui – dar ir posėdžiavimu atskiroje salėje. Bet interpeliuoti koalicijos politinį lyderį vis tiek mato prasmę.

„Interpeliacija pasižymi tuo, jog tu užduodi konkrečius klausimus, į kuriuos turi gauti labai konkrečius atsakymus bei labai konkrečius dokumentus, kuriais tie atsakymai grindžiami“, – teigė G. Paluckas.

Žibalo į ugnį dar papylė kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Iš pradžių feisbuke pasisakė trumpai.

„Kinkadrebio partija politiniame balete“, – rašė D. Grybauskaitė.

Žmonės komentaruose teiravosi, apie ką čia. Tada pasirodė išsamesnis įrašas. Anot D. Grybauskaitės, „kol kas vadovaujantis politinis elitas demonstruoja negebėjimą užsienio politikos srityje priimti strateginius sprendimus. Todėl ir matome blaškymąsi ir apgailėtiną komunikaciją“.