- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Komisijos (EK) išaiškinimas dėl tranzito atsirado, bet Lietuvos užsienio politikos architektai visuomenei šio išaiškinimo neaiškino. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pakomentuoti nesutiko. Prezidentas Gitanas Nausėda irgi nekomentavo. Prezidentūra tik išplatino pranešimą spaudai, esą EK gairės įneš aiškumo ir užkirs kelią nepagrįstiems kaltinimams Lietuvai. Užvakar Užsienio reikalų ministerija pranešimu spaudai gaires irgi pasveikino, pranešama LNK reportaže.
„Mes juk patys šitas sankcijas nustatėme. Tai nejaugi savo rankomis pradėsime tas sankcijas atitraukinėti?“ – birželio pabaigoje kalbėjo G. Nausėda.
Buvo aiškinama, kad Lietuva vykdo tai, kas parašyta.
„Iš mūsų perspektyvos tai yra tiesiog teisės taikymas“, – teigė G. Landsbergis.
EK išaiškino, kad geležinkeliais gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą vis dėlto galima. Taigi tai, ką Lietuva blokavo nuo birželio vidurio, vėl galės važiuoti, tačiau kiekiai negalės viršyti pastarųjų trejų metų vidurkio. Juos turėtų prižiūrėti Lietuvos muitinė. Bet ji irgi nekomentavo.
Vienintelė į viešumą išėjo premjerė Ingrida Šimonytė, nors klausimų dėl tranzito vis dar daugiau, nei atsakymų. Paaiškėjo, kad klausimams įvesta kvota.
„Ačiū labai, dabar galėčiau atsakyti į du klausimus“, – sakė I. Šimonytė.
Per duotas keliolika minučių premjerė paaiškino, kodėl Lietuva vykdys EK gaires.
„Pirmiausia – iš pagarbos pačiai institucijai bei jai suteiktų įgaliojimų“, – tęsė I. Šimonytė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Kaip svarbiausią priežastį I. Šimonytė įvardino pagarbą transatlantiniams partneriams.
„Kadangi nėra racionalu, kad mūsų laikas ir dėmesys būtų blaškomas ir naudojamas diskusijoms, ar viena kilotona plieno gali būti pervežta iš vienos Rusijos srities į Kaliningradą geležinkeliu“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Premjerė sakė, kad Lietuva savo poziciją buvo derinusi su EK atsakingais padaliniais. Bet ar buvo derinama su kitomis šalimis narėmis, nelabai aišku.
Negaliu paneigti, kad su sostinėmis apie tai taip pat buvo pakankamai išsamiai ir iš anksto kalbamasi.
„Aš nesiimčiau dalyvauti spekuliacijose, bet aš negaliu paneigti, kad su sostinėmis apie tai taip pat buvo pakankamai išsamiai ir iš anksto kalbamasi“, – sakė I. Šimonytė.
Į nuo pasiklausymo apsaugotą salę rinkosi už užsienio reikalus atsakingi Seimo nariai. Po dviejų valandų posėdžio išėjo keliese. Užsienio reikalų komiteto pirmininkė (TS-LKD) Laima Andrikienė kartojo tą patį, kas yra viešai žinoma: kad tai yra EK gairės, Lietuva su ja konsultavosi.
I. Šimonytė paklausta, kas atsakingas dėl susiklosčiusios situacijos, tokių neįvardina.
Užtat, kas atsakingas, sako nustačiusi opozicija. Jos nuomone – ne G. Nausėda.
„Prezidentas turėjo ginti Lietuvos poziciją, kuri buvo suformuota ir priimta jau taikant Užsienio reikalų ministerijos sankcijas. Jeigu prezidentas būtų Europos vadovų taryboje spinduliavęs kokią nors kitokią poziciją, būtų buvusi visiška tragedija ir mūsų užsienio politikos griūtis“, – kalbėjo socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas.
Opozicinės partijos ketina tartis ir rudenį galbūt organizuos interpeliaciją G. Landsbergiui, nes, sako, kad Lietuvos diplomatija prasileido trečią įvartį. Su baltarusiškomis trąšomis, su Taivano atstovybe ir dabar.
„Trečias kartas, pagal klasiką, turėtų būti paskutinis“, – tęsė G. Paluckas.
Bet opozicijos jau organizuotos interpeliacijos baigėsi nesėkme. Pastaroji žemės ūkio ministrui – dar ir posėdžiavimu atskiroje salėje. Bet interpeliuoti koalicijos politinį lyderį vis tiek mato prasmę.
„Interpeliacija pasižymi tuo, jog tu užduodi konkrečius klausimus, į kuriuos turi gauti labai konkrečius atsakymus bei labai konkrečius dokumentus, kuriais tie atsakymai grindžiami“, – teigė G. Paluckas.
Žibalo į ugnį dar papylė kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Iš pradžių feisbuke pasisakė trumpai.
„Kinkadrebio partija politiniame balete“, – rašė D. Grybauskaitė.
Žmonės komentaruose teiravosi, apie ką čia. Tada pasirodė išsamesnis įrašas. Anot D. Grybauskaitės, „kol kas vadovaujantis politinis elitas demonstruoja negebėjimą užsienio politikos srityje priimti strateginius sprendimus. Todėl ir matome blaškymąsi ir apgailėtiną komunikaciją“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pranešėjas T. Gailius tikina pats paviešinęs savo tapatybę
Generalinei prokuratūrai pareiškus, kad Seimo laikinoji komisija atskleidė Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus asmens duomenis, jis pats sako su šiuo priekaištu komisijai nesutinkantis. ...
-
I. Kačinskaitė-Urbonienė traukiasi iš Darbo partijos4
Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė ketvirtadienį pranešė, kad traukiasi iš Darbo partijos. ...
-
V. Uspaskichas stabdo narystę Darbo partijoje, EP rinkimuose sąrašą ves V. Bukauskas12
Viktoras Uspaskichas stabdo savo narystę Darbo partijoje ir neves partijos sąrašo Europos Parlamento (EP) rinkimuose. Visgi „darbiečiai“ dalyvaus rinkimuose, pirmasis sąraše bus pirmininko pavaduotojas, parlamentaras Valentinas Bu...
-
V. Tutkus prezidento rinkimuose dalyvauti nebegalės: nesurinko reikiamo rinkėjų palaikymo27
Ketvirtadienį buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, save išsikėlę Arūnas Rimkus ir Gintautas Kniukšta Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nepateikė minimalaus skaičiaus parašų, reikalingų kandidatuoti prezidento rinkimuose. ...
-
Baigėsi parašų rinkimo terminas prezidento rinkimuose: V. Tutkus į VRK atvyko paskutinėmis minutėmis1
Ketvirtadienį baigėsi parašų rinkimo terminas pretendentams į kandidatus prezidento rinkimuose. ...
-
Po STT sprendimo opozicija toliau stabdo NSGK darbą6
Opozicija stabdys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) darbą iki tol, kol nebus sulaukta Generalinės prokuratūros patvirtinimo, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimų dėl viešųjų pirkim...
-
E. Vaitkus VRK įteikė per 31 tūkst. parašų siekiant dalyvauti prezidento rinkimuose6
Prezidento rinkimuose dalyvauti ketinantis medikas Eduardas Vaitkus Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) ketvirtadienį įteikė per 31 tūkst. parašų. ...
-
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis G. Jeglinskas VRK pateikė per 26 tūkst. parašų1
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 26 tūkst. rėmėjų parašų. ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Prezidento posto siekiantis A. Veryga VRK pateikė per 36 tūkst. rinkėjų parašų
Prezidento posto ketinantis siekti buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 36 tūkst. rėmėjų parašų. ...