Taip jis kalbėjo po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) antradienį užsipuolė Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį ir faktiškai apkaltino jį dėl Maskvos invazijos.
„Aš esu tolimas nuo apokaliptinių nuotaikų, taip, pasaulis tapo kitoks, žaidimo taisyklės geopolitinės pasikeitė, tačiau šioje vietoje labai svarbu suprasti, kad mes galime piktintis, mes galime turėti kitokią nuomonę, bet tuo pasaulio nepakeisime“, – po susitikimo su partijų lyderiais trečiadienį kalbėjo G. Nausėda.
Anot jo, nepaisant geopolitinės aplinkos, Lietuva turi turėti aiškias pozicijas dėl paramos Ukrainai, sankcijų Rusijai, derybų dėl taikos proceso ir jo sąlygų.
„Šioje vietoje mes visi sutarėme, kad negali būti jokių kalbų – Ukraina yra užpultoji šalis, Ukraina yra auka, Ukraina didvyriškai kaunasi dėl savo ir mūsų visų laisvės, mūsų ne tik didžiausia pagarba ukrainiečių tautai, bet ir parama bus visada – tiek, kiek galime, atiduosime“, – kalbėjo šalies vadovas.
„Kovosime dėl to, kad Europos sankcijos Rusijai liktų stiprios, duotų realų rezultatą ir Rusija jaustų savo karo prieš Ukrainą pasekmes“, – pridūrė jis.
G. Nausėda trečiadienį nuotoliu dalyvaus Prancūzijos rengiamame aukščiausiojo lygio susitikime Ukrainos ir Europos saugumo klausimais.
„(Susitikime – BNS) pakartosiu iš esmės tą, ką jau sakiau – besąlygiška parama Ukrainai, jokios derybos apie Ukrainą be Ukrainos, jokios derybos apie Europą be Europos, saugumo stiprinimas, krašto apsaugos finansavimas taip, kaip tą daro Lietuva“, – teigė prezidentas.
Panašus susitikimas įvyko pirmadienį, šįkart pakviestųjų sąraše yra ne tik Lietuva, bet ir Latvija, Estija, Norvegija, Kanada, Čekija, Graikija, Suomija, Rumunija, Švedija ir Belgija.
Europos lyderiai susitiks Rusijai ir JAV susitarus sudaryti grupes, kurios derėtųsi dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje užbaigimo.
Be to, D. Trumpas padidino spaudimą V. Zelenskiui surengti rinkimus – tai yra vienas iš pagrindinių Maskvos reikalavimų – ir papriekaištavo ukrainiečiui, kad jis skundžiasi negavęs pakvietimo į derybas Saudo Arabijoje.
JAV prezidentas taip pat užsiminė, kad iki mėnesio pabaigos galėtų susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, Vašingtonui keičiant savo poziciją Rusijos atžvilgiu ir taip sukeliant nerimą Europos lyderiams.
Susidūrę su vienu didžiausių iššūkių per pastaruosius metus, Europos lyderiai baiminasi, kad D. Trumpas planuoja taikos derybas su Rusija, kuriose nedalyvaus nei Ukraina, nei ES.
Europoje taip pat kyla nerimas, kad JAV gali išvesti dalį karių iš žemyno, telkdama dėmesį į Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną.
Aš esu tolimas nuo apokaliptinių nuotaikų, taip, pasaulis tapo kitoks, žaidimo taisyklės geopolitinės pasikeitė, tačiau šioje vietoje labai svarbu suprasti, kad mes galime piktintis, mes galime turėti kitokią nuomonę, bet tuo pasaulio nepakeisime.
„Nėra indikacijų, kad JAV ruoštųsi išvesti karius iš Baltijos šalių“
Prezidentas G. Nausėda sako nematantis indikacijų, kad JAV ruoštųsi išvesti amerikiečių karius iš Baltijos valstybių.
„Tokių indikacijų nėra, taip, šiuo metu vyksta diskusijos dėl to, koks galėtų būti Jungtinių Amerikos Valstijų įsitraukimas Europoje, tačiau, manau, kad mūsų partneriai puikiai supranta, kad rytinis NATO flangas, jo saugumas yra bene kertinis viso NATO saugumo elementas, kadangi čia ir yra tos rizikos, susijusios su agresorių veikla“, – trečiadienį po susitikimo su partijų lyderiais sakė G. Nausėda.
Anot prezidento, šiuo metu vyksta diskusijos dėl JAV ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo modelio NATO rėmuose.
„Aš ir šiandien susitikimo metu konstatavau ir kreipiausi į mūsų kolegas, kad turime išsaugoti bet kokiomis sąlygomis, kaip akies vyzdį, transatlantinį bendradarbiavimą, NATO organizacija yra svarbiausias mūsų kolektyvinės gynybos mechanizmas“, – kalbėjo šalies vadovas.
„Darysime viską, kad po Hagos viršūnių susitikimo galėtume konstatuoti, jog NATO ne tik nesusilpnėjo, o sustiprėjo“, – teigė jis.
Leidinys „Financial Times“ (FT), pirmadienį cituodamas neįvardytus šaltinius, rašė, kad Europos pareigūnai mano, jog D. Trumpas greičiausiai sutiks išvesti karius iš Baltijos šalių ir galbūt toliau į Vakarus, todėl ES liks pažeidžiamesnė Rusijos kariuomenės, kuri, kaip perspėja NATO vyriausybės, ruošiasi didesniam konfliktui už Ukrainos ribų, atžvilgiu.
Rusija ne kartą piktinosi NATO buvimu centrinėje ir rytinėje Europos dalyse. Prieš didelio masto invaziją į Ukrainą, pradėtą 2022-ųjų vasarį, Maskva reikalavo NATO atitraukti karius iš kelių rytinių Europos valstybių.
Kaip rašė BNS, JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas (Pitas Hegsetas) praėjusią savaitę perspėjo NATO sąjungininkes Europoje nemanyti, kad amerikiečių karių buvimas žemyne tęsis amžinai, ir paragino jas skirti daugiau lėšų gynybai.
D. Trumpas yra sakęs, kad NATO šalys turėtų pakelti savo išlaidų gynybai slenkstį nuo dabartinių 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) iki 5 procentų.
Premjeras Gintautas Paluckas antradienį teigė, kad Lietuva dės visas pastangas, jog JAV kariai nebūtų išvesti iš šalies.
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė pirmadienį pranešė kovo pradžioje vyksianti į Vašingtoną. Ji teigė Lietuvą esant pasiruošusią, jei Jungtinės Valstijos nuspręstų šalyje dislokuoti papildomus sausumos ar oro pajėgų vienetus.
JAV rotacinis batalionas Lietuvoje tarnybą atlieka Pabradėje.
Vašingtonas yra priėmęs sprendimą dėl nepertraukiamo amerikiečių rotacinių pajėgų dislokavimo Baltijos regione, savo ruožtu Lietuva yra įsipareigojusi dėti visas pastangas, kad atvykstantiems JAV kariams būtų suteikta visa reikalinga priimančiosios šalies parama ir sukurta tinkama infrastruktūra.
JAV sunkieji batalionai Lietuvoje rotuojami nuo 2019 metų.
