Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako neigiamai vertinanti kai kurių Seimo narių iniciatyvas atšaukti partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderio Rolando Pakso apkaltą.

Pasak prezidentės, tokie pasiūlymai mažiausiai atrodo „politiškai nekorektiški, neprofesionalūs ir politizuoti“.

„Įstatymiškai nustatytos procedūros pačioj Konstitucijoj, todėl toks procesas, kai politikai mato, kad jiems neužtenka balsų pakeisti Konstituciją ir mėgina tai daryti įstatymais, rodo kai kurių Seimo narių mėginimus apeiti Konstituciją“, - žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė D.Grybauskaitė.

Tuo metu ketvirtadienį iš Konstitucinio Teismo į Seimą grįžusio apkaltos proceso „Drąsos kelio“ partijos frakcijos seniūnei Neringai Venckienei prezidentė sakė nesureikšminanti.

„Tai yra demokratinė procedūra, kai tautos rinkti atstovai dėl tam tikrų veiksmų gali būti nušalinti, tokia procedūra yra naudojama visose europinėse valstybėse, ir čia nieko tokio ypatingo nėra“, - sakė šalies vadovė.

Iniciatyva pakeisti Seimo nutarimą dėl R.Pakso pašalinimo iš prezidento posto kilo dėl jo teisių atstatymo Seime sudarytoje komisijoje. Toks variantas iškeltas kaip alternatyva, Seime neužtenkant balsų pakeisti Konstitucijai, kad R.Paksui būtų sudaryta galimybė kandidatuoti po apkaltos.

R.Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo atleistas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika.

Europos Žmogaus Teisių Teismas prieš trejetą metų yra konstatavęs, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R.Paksui yra neproporcingas.

Seimas buvo pradėjęs svarstyti Konstitucijos pataisą dėl galimybės kandidatuoti po apkaltos, tačiau galutinis balsavimas dėl jos neįvyko. Pakeisti Konstituciją šiuo klausimu dabartiniame Seime trūksta balsų.

R.Paksas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę. Tų pačių metų gegužę parlamentas priėmė rinkimų įstatymų pataisą su nuostata, kad sulaužęs konstitucinę priesaiką asmuo daugiau niekada negali eiti pareigų, susijusių su šios priesaikos davimu.