Prezidento patarėja: esminės reformos šiemet nebuvo padarytos (interviu)

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė, vertindama įpusėjančią šalies vadovo kadenciją, pažymėjo, kad Gitanas Nausėda prie skurdo ir nelygybės mažinimo šalyje prisidėjo ir tiesioginėmis savo iniciatyvomis.

Vis tik premjerės Ingridos Šimonytės išsakytą mintį, kad Vyriausybei pavyko įgyvendinti maždaug 90 proc. šiemet keltų tikslų, Prezidentūros ekonomikos ir socialinės politikos grupės vadovė įvertino skeptiškai. Pasak jos, daugelis reformų, kurioms lūkesčius savo metinėje kalboje išsakė ir G. Nausėda – nebuvo padarytos, todėl ateinantys metai bus lemtingi norint pasiekti reikšmingų pokyčių švietimo, socialinių paslaugų gerinimo ar mokesčių srityse.

„Nurašyti niekada nieko neskubėkime. Bet toks jau yra politinis procesas. Prezidentas savo metinėje kalboje dar vasarą apie tai labai aiškiai kalbėjo, netgi tikėdamasis tų reformų rudens sesijoje. Mes nepamatėme jų. Todėl praktiškai vienintelė galimybė lieka būtent pavasarį“, – interviu naujienų agentūrai ELTA teigė I. Segalovičienė.

Kalbėdama apie valdančiųjų pastangas, kad griežto karantino, apie kurį pastaruoju metu prakalbo Vyriausybė, apskritai pavyktų išvengti, prezidento vyriausioji patarėja pabrėžė stringančią senjorų vakcinaciją. Ir nors Prezidentūra pripažįsta, kad epidemiologinė situacija šiemet kur kas stabilesnė, nei praėjusiais metais, sėkmingos visuomenės informavimo kampanijos bei pastangų stiprinti gyventojų pasitikėjimą vakcinomis I. Segalovičienė sako pasigendanti. Pasak jos, neretai tam tikri sprendimai dėl pandemijos valdymo būdavo priimami remiantis ne epidemiologiniais, o politiniais motyvais.

„Prezidentas labai stipriai akcentuoja, kad sprendimai dėl karantino ir griežtesnių ribojimų turėtų būti pamatuoti epidemiologiškai. Šioje vietoje reikalingos konsultacijos su epidemiologais ir ekspertais, kurios tikrai ne visada vyksta nuosekliai. Dažnai kai kurie sprendimai priimami ne epidemiologiniu pagrindu, o kokiu nors politiniu. Šiuo atveju dėl karantino tikrai turi būti labai gerai pamatuota epidemiologinė nauda. Nes mes suprantame, kad pats uždarymas iš esmės nieko nespręs“, – tikino prezidento patarėja.

Interviu Eltai I. Segalovičienė taip pat pateikė poziciją dėl reikalingų priemonių valdant šalyje augančią infliaciją, išsakė lūkesčius dėl šaliai reikalingų mokestinių pakeitimų bei įvertino popandeminę šalies ekonomikos būklę.

– Ministrų Kabineto nariai pastarosiomis savaitėmis ėmė kalbėti, kad šalyje plintant omikron atmainai gali nepavykti išvengti dar vieno griežto karantino. Dar lapkritį premjerė tvirtino, kad apskritai niekas nėra suinteresuotas karantinu, o griežtesni suvaržymai, jeigu jie ir būtų reikalingi, būtų nukreipiami pirmiausiai į nepasiskiepijusius gyventojus. Prezidentūros nuomone, ar buvo padaryta pakankamai, kad apie visuotinį karantiną apkritai galvoti nebereikėtų?

– Omikronas iš tiesų ateina kaip cunamis. Matome, kaip šalys imasi įvairiausių skirtingų priemonių. Manau, kad Vyriausybė iš tikrųjų kalba apie karantiną žinodama ir tarsi imdamasi prevencijos žmonių pratinimo prie tos karantino idėjos. Tačiau labai svarbu pasakyti, kad kol kas Vyriausybė prezidentui nėra pristačiusi savo planų dėl karantino. Mes viešoje erdvėje matome vieną arba kitą pasvarstymą. Nematėme planų, todėl visiškai neaišku nei karantino gylis, nei plotis, nei ilgis. Mes suprantame, kad karantinas gali turėti labai įvairių formų. Iš tiesų, kokios tos formos bus pasirinktos, jeigu bus įvestas karantinas, turbūt labai priklausys nuo epidemiologinės situacijos.

Prezidentas labai stipriai akcentuoja, kad sprendimai dėl karantino ir griežtesnių ribojimų turėtų būti pamatuoti epidemiologiškai. Šioje vietoje reikalingos konsultacijos su epidemiologais ir ekspertais, kurios tikrai ne visada vyksta nuosekliai. Dažnai kai kurie sprendimai priimami ne epidemiologiniu pagrindu, o kokiu nors politiniu. Šiuo atveju dėl karantino tikrai turi būti labai gerai pamatuota epidemiologinė nauda. Nes mes suprantame, kad pats uždarymas iš esmės nieko nespręs. Jis gali pristabdyti tam tikrus dalykus, bet daug kas priklausys nuo daug veiksnių.

Žinoma, jeigu kalbėtume apie tai, kokioje mes situacijoje esame ir ar viską padarėme tam, kad neturėtume karantino, turbūt reikėtų padaryti apžvalgą, kad jeigu lygintume, kur mes šiandien esame su tuo pačiu mėnesiu ir diena prieš metus, tai tikrai situacija skiriasi 180 laipsnių. Mes nesame uždaryti, mes galime bendrauti, naudotis paslaugomis. Ir, be jokios abejonės, šios sėkmės veiksnys yra būtent vakcinacija. Tai yra didelė Lietuvos ir Europos Sąjungos sėkmė. Mes stovime šalia gerovės valstybių turėdami vakcinas, jas donuojame kitoms valstybėms. Daugiau kaip pusantro milijono jau esame donavę. Tai rodo neblogą mūsų situaciją. Plius bendrai, jeigu šiandien imti skaičius, nors mes vis dar atsiliekame nuo Europos Sąjungos vakcinavimo tempų, Lietuvoje šiandien tas skaičius yra daugmaž neblogas, bet vis dėlto labai daug dalykų yra nepadaryta.

Tačiau labai svarbu pasakyti, kad kol kas Vyriausybė prezidentui nėra pristačiusi savo planų dėl karantino.

Pavyzdžiui, tikrai norisi akcentuoti, kur vis tik reikia susikoncentravimo, toliau daryti juodą darbą. Mes turime aktyviau skiepyti senjorus. Ypač, jeigu mes kalbame apie 60 metų ir vyresnius, jų vakcinacija tesiekia 77 proc. Jeigu mes pažiūrime, kaip Europa skiepija, tai tas vidurkis yra 90 proc. ir daugiau. Reikia suprasti ir siekti to rodiklio gerinimo, nes jis daro tiesioginę įtaką hospitalizacijai ir mirtims. Šiandien matome, intensyvios terapijos lovų užimtumas yra tarsi tas kriterijus karantinui (...), tad investicijos į žmonių sąmoningumą, senjorų vakcinacija, bendras vakcinacijos tempas, tinkamas informavimas dėl sustiprinamosios dozės yra veiksniai, kurie šiandien lems sprendimus ir poreikį dėl kažkokių griežtesnių suvaržymų.

–  Prezidentui, kaip girdėjome trečiadienį, kelia abejonių būtent vaikų testavimo prieinamumo klausimas. Konstitucinis Teismas buvo paragintas, kad greičiau nagrinėtų esamą bylą dėl galimybių paso apskritai, o ne tik ne vaikams. Kaip suprantu, pati idėja kreiptis į Konstitucinį Teismą tarsi buvo palaikoma. Kas prezidentui kelia daugiausiai klausimų būtent dėl galimybių paso šioje vietoje? Būtent galimybių paso teisėtumas ar įgyvendinimas (testavimo prieinamumas, informavimas)?

–  Konstitucinis Teismas yra priėmęs sprendimą bylą nagrinėti. Tai, ką Konstitucinis Teismas jau pasakė, kokiais aspektais imsis nagrinėti, yra validu. Visi mes turime pasitikėti Konstitucinio Teismo sprendimu. Koks ten sprendimas bus, toks.

Bet noriu priminti, kad Konstitucinis Teismas bendrai galimybių pasą planuoja nagrinėti dėl asmenų nediskriminavimo principo, tuomet dėl asmens teisės į fizinį neliečiamumą. Tie apribojimai, kurie yra nustatomi, ar jie neriboja pačiam asmeniui laisvai spręsti dėl skiepo ar testo. Taip pat Konstitucinis Teismas ėmėsi nagrinėti, tikimės atsakymo, dėl neterminuoto nustatytų ribojimų taikymo. Čia bus patikrinimas, ar tai atitinka būtent teisinės valstybės principą. Ir žinoma, dėl teisės fiziniams ir juridiniams asmenims peržiūrėti asmens duomenis tikrinant galimybių pasą. Tai visi šitie klausimai, matome, yra fundamentalūs. Tas galimybių paso nagrinėjimas, kuris jau dabar yra, jis turbūt atsakys į nemažai klausimų ir dėl vaikų.

Kalbant apie galimybių pasą vaikams. Prezidentas galimybių pasą supranta kaip testavimo skatinimo priemonę ir kaip vieną iš pandemijos valdymo arsenalo ginklų, kuris leistų užtikrinti vaikams būtent kontaktinį ugdymą. Užtikrintų vaikams jų socialinį gyvenimą, kas yra reikšminga jų gerovei. Ypač po praėjusio karantino mes turime didžiules pasekmes būtent vaikų emocinei ir psichologinei sveikatai. Šiuo atveju mes labai gerai žinome, kad vaikų testavimasis yra apie 52 proc. 12– 15 metų vaikų grupėje imunizacija yra taip pat daugiau kaip 50 proc. Testuotis reikia tik tiems, kurie neturi imunizacijos. Nesitestuojančių vaikų turbūt yra, bet tai nėra kažkoks kritiškai reikšmingas procentas. Prezidentas įsitikinęs, ir lygiai taip pat kalbant apie karantiną, matome, kad tarptautinės organizacijos rekomenduoja kovojant su omikronu plėtoti testavimo pajėgumus valstybėse.

Šiandien galimybių pasas yra sukonstruotas vaikams, kad jie galėtų jį gauti būtent testuodamiesi, atlikdami būtent mokyklinius testus. Prezidentas mano, kad vaikai, kurie yra testuojami mokykloje, jeigu jie prasitestavo mokykloje, vadinasi, jie neserga ir jie gali gauti paslaugas ir už mokyklos ribų. Eiti į būrelius, parduotuves, biblioteką, eiti su tėvais į teatrą ir t.t. Labai svarbu, kad Vyriausybė užtikrintų, jog mokyklose būtų taikomi tie testai, už kuriuos vaikai gali automatiškai gauti galimybių pasą. Mes neturime apriboti vaikų socialinio gyvenimo, mes turime juos testuoti ir lygiagrečiai skatinti skiepytis jau konsultuodami, informuodami, didindami tėvų sąmoningumą.

–  Kalbant būtent apie testavimą. Nuogąstaujama, kad būtent spartus omikron atmainos plitimas yra pagrindinis pavojus. Būtent tai tikriausiai ir kelia nerimą dėl galimo karantino. Ar šiomis aplinkybėmis nederėtų grąžinti nemokamo tam tikrų sričių darbuotojų testavimo, kad būtų didinamos tos apimtys ir galbūt lengviau „sugaudyta“ ši greitai plintanti atmaina?

–  Turbūt prisimenate, kad prezidentas vetavo įstatymą dėl mokamo darbuotojų profilaktinio testavimo. Ir tikrai laikosi šios pozicijos, kad valstybė yra pajėgi, ji gali užtikrinti profilaktinį testavimą ne tik darbuotojams, bet imti pavyzdį ir iš kitų valstybių. Mes matome, Jungtinėse Amerikos Valstijose skirti iš tikrųjų didžiuliai finansiniai pajėgumui testavimui praplėsti, kad ne tik darbo vietose, bet ir šeimose žmonės galėtų turėti tuos testus. Moksliniai tyrimai rodo, kad labai daug užsikrėtimų įvyksta būtent artimoje aplinkoje. Testavimasis omikrono kontekste, po vakcinacijos, yra ta pirmoji priemonė ir tikrai čia reikėtų tobulinti valstybės politiką dėl testavimo. Prezidentas pasisako už prieinamą testavimą žmonėms.

–  Dar kalbant apie verslo situaciją, nes mokamas testavimas galbūt irgi yra viena iš aplinkybių, kuri šiek tiek apsunkina verslo galimybes veikti. Darbuotojų trūkumas yra ganėtinai ryškus. Pradėjus kalbėti apie galimą karantino įvedimą, verslui tarsi ir yra žadamos pagalbos priemonės, jeigu vis tik karantinas būtų įvedamas. Tačiau verslininkai jau dabar sako pasigendą aiškumo, ko jie galėtų tikėtis, ko jie sulauktų. Ar nemanote, kad apskritai, prieš pradedant kalbėti apie karantiną, jau reikėtų turėti konkretų planą, koks mechanizmas įsijungtų padedant verslui?

–  Pradėjome kalbėdami apie viešą retoriką dėl karantino, kad bus griežtas ir trumpas. Niekas dar nežino, nei jo pločio, nei gylio, nei ilgio. Prezidentas laikosi pozicijos, kad kai mes sakome A, šiuo atveju mes turime sakyti ir B. Nes kitu atveju pasigirsta tokia retorika ir pabrėžtinumas, kad tai bus griežtas karantinas, nekalbant apie amortizuojančius mechanizmus ekonomikai, verslams, darbuotojams, tėvams... Reikėtų susilaikyti nuo žmonių audrinimo ir gąsdinimo, o kalbant apie karantiną kalbėti labai konkrečiai ir kartu kalbėti ir apie amortizuojančius mechanizmus, nes prisiminkime, kad karantinas lėmė atskirčių ir nelyginės didėjimą. Mes turime tikrai labai daug žmonių, kurie patiria socialinę, arba atskirties riziką ir karantinai žmones ir verslus paliečia labai nevienodai. Todėl tos atskirties didinimas, ypač infliacijos kontekste, yra labai rizikingas. Todėl reikalingi amortizuojantys mechanizmai ekonomikai ir žmonėms.

–  Tuo metu ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė apskritai sako, kad šalyje net ir per karantiną jokios ekonominės krizės apskritai nebuvo, kadangi valstybė vykdė tinkamas valstybės pagalbos, verslo skatinimo priemones. Tai ar Prezidentūra taip pat vertina ekonominę būklę? Ar visgi mes tiesiog tam tikras problemas, galbūt pasireiškiančias ir per tą pačią infliaciją, tiesiog atidėjome tolimesniam laikotarpiui? Galbūt nukėlėme tas problemas, kurios jau šiandien ar dar anksčiau turėjo iškilti?

–  Jeigu vertintume pandemijos metus iš ekonominės pusės, tai situaciją galima vertinti dvejopai. Ekonomika, kaip visuma, pandemiją tikrai atlaikė sėkmingai. Tą pastebi ir tarptautinių organizacijų analitikai. Mūsų statistiniais skaičiavimais, bendrasis vidaus produktas sumažėjo tik 0,1 proc. Lyginant, eurozonos vidurkis yra 6,4 proc. Šiais metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas toliau stipriai vystosi, mes matome ir faktinę informaciją, ir prognozes.

Reikėtų susilaikyti nuo žmonių audrinimo ir gąsdinimo, o kalbant apie karantiną kalbėti labai konkrečiai ir kartu kalbėti ir apie amortizuojančius mechanizmus.

Jeigu vertintume žmonių pajamas, ypač dirbančiųjų, jos taip pat pernai ir šiemet augo sparčiai, daugiau kaip 9 proc. Tikrai čia labai stipriai prisidėjo priemonės, kurias mes investavome amortizuojant ekonomiką būtent karantino ir pandemijos laikotarpiu. Iš principo, valstybė pasirinko vykdyti klasikinę anticiklinę politiką. Mes jau pasimokėme iš skaudžių 2009 metų pamokų ir žengiame geriau. Per tas pagalbos priemones sukaupėme tikrai gerus fiskalinius buferius. Ta klasikinė anticiklinė ekonomikos politika suteikė įvairią finansinę paramą tiek verslui, tiek gyventojui.

Prezidentas pats buvo inicijavęs vienkartines COVIDd išmokas būtent šeimoms ir vaikams. Vartotojų lūkesčiai stipriai nekrito. Ir tokiu būdu mums tai padėjo suamortizuoti ir turėti gerus rezultatus. Plius, girdime, kad ir ekonomistai kalba apie ekonomikos struktūrą, kad ji šiuo atveju mums pagelbėjo. Tai yra tiesa, bet iš tikrųjų tos ekonominės pandemijos priemonės, akivaizdu, turėjo teigiamą poveikį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

>juk KONSERVATORIAI

>juk KONSERVATORIAI portretas
Keita butu jeigu bukagalvio stribo isperos mastytu kitaip.

juk KONSERVATORIAI per 30 metų,

juk KONSERVATORIAI  per 30 metų, portretas
būdami valdžioje v i s a d a NAGLAI s k u r d i n o žmonių gyvenimą, nėra nei vieno r ū p e s t i n g o pavyzdžio GYVENTOJŲ labui.--Tai abejotina politinė gauja, kuri SUSITAPATINO su k g e b i s t o OŽIO ir čekistės GRYBAUSKAITĖS paslėptais k g e b i s t a i s , kurie u ž g o ž ė KONSERVATORIŲ šutvę, pasislėpę joje, visus 30 metų savanaudiškai skurdina žmones iki šių dienų.

Blinda

Blinda portretas
"Oziu klanas" siemet padare tokias "reformas", kad greit zmonems i gatves reikes su sakem iseiti.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių