Kaip trečiadienį pranešė Generalinė prokuratūra, prokuroro sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą priimtas atsižvelgiant į nustatytas faktines įvykių aplinkybes ir konstatavus, kad A. Palionio veiksmuose liudijant Seimo specialiajai parlamentaro Petro Gražulio apkaltos komisijai balandžio 5-ąją „nebuvo padaryta nusikalstama veika“.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis A. Palionis parlamentinei komisijai nurodė matęs, kad socialdemokratas Linas Jonauskas 2022 metų rugsėjo 15 dieną per vakarinį Seimo posėdį pats užsiregistravo ir balsavo dėl sesijos darbų programos.

Pasak A. Palionio, P. Gražulis buvo padėjęs kairę ranką link L. Jonausko balsavimo pulto, tačiau mygtukų nepaspaudęs. Jis sakė galįs garantuoti, kad L. Jonauskas pats balsavo.

„Tyrimo metu nustatyta, kad Seimo narys A. Palionis Komisijai pasakojo apie maždaug 7 mėnesių senumo įvykius, todėl suklydo ir nurodė apie panašiu, tačiau kitu, metu tarp jo bei Seimo narių P. Gražulio ir L. Jonausko įvykusias realias aplinkybes“, – teigia prokuratūra.

Prokuroras konstatavo, kad A. Palionio komisijai teikti parodymai vertintini kaip objektyvių priežasčių nulemta klaida, o ne tyčinis siekis pateikti žinomai melagingus duomenis.

P. Gražulio veiksmus tyrusi apkaltos komisija valdančiųjų balsais nusprendė, kad Mišriai Seimo narių grupei priklausantis parlamentaras balsavo už kitą Seimo narį, todėl yra pagrindas pradėti jam apkaltą.

Seimas anksčiau patvirtino apkaltos komisijos išvadą, o birželio pradžioje nusprendė pradėti apkaltos procesą už kolegą balsavusiam P. Gražuliui ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) išvados, ar parlamentaro veiksmai prieštarauja Konstitucijai.

Pats P. Gražulis teigia neprisimenantis, ar balsavo už kolegą, o apkaltos jam iniciatyvą yra pavadinęs politiniu valdančiosios daugumos susidorojimu.

Jeigu KT konstatuotų, kad Seimo narys sulaužė priesaiką ar pažeidė Konstituciją, Seimas balsuotų, ar panaikinti P. Gražulio mandatą. Kad toks sprendimas būtų priimtas, už turi balsuoti ne mažiau kaip 85 Seimo nariai iš 141.