„Situacija iš esmės pasikeitė. Turint Rusijos ginkluotųjų pajėgų dalinius, pajėgas Baltarusijos teritorijoje, šalia mūsų sienos, taip pat šalia Latvijos, Lenkijos sienos, situacija tiek Lietuvoje, tiek mūsų regione iš esmės keičiasi, ir mes į tai turime žiūrėti rimtai. Jokiu būdu tai nereiškia, kad šiandien yra kažkokia grėsmė, bet turime labai stipriai investuoti į mūsų saugumą“, – sakė atsargos pulkininkas, buvęs Europos Sąjungos karinio štabo žvalgybos direktorius Gintaras Bagdonas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Pirmiausia mes turime stiprinti savo šalies atgrasymą, kad net minties nekiltų kažkokioms provokacijoms ar kad mūsų valstybei kažkas grėstų iš Rusijos, aš jau net nekalbu apie Baltarusiją, nes ji yra tiesiog de facto virtusi Rusijos federacijos subjektu, tegul ir neoficialiai. Todėl atgrasymas būtų pagrindinė žinutė. Tai – nuolatinis, ilgas, pastovus ir daug išteklių reikalaujantis darbas. Atgrasymą aš suskirstau į tris grupes. Pirmiausia – NATO. Mes esame NATO nariai, mes esame patikimi, įsipareigojimus vykdantys NATO nariai. Žinoma, NATO planavimo kontekste buvo atitinkami planai ginti mūsų valstybę ir Baltijos regioną. Antra – nacionalinės pajėgos, mūsų Lietuvos kariuomenės, ginkluotųjų pajėgų rengimas ir planavimas visiems įmanomiems scenarijams. NATO stipri tiek, kiek stipri kiekviena jos narė. Trečia – visuotinis atsparumas, pilietinis pasipriešinimas, visuomenės dalyvavimas gynyboje“, – teigė G. Bagdonas.

Latvija ėmė skubiai didinti finansavimą krašto gynybai. Anot G. Bagdono, ir Lietuvai derėtų elgtis taip pat.

„Deja, gynyba, mūsų pastangos kainuoja. Mūsų pajėgumai, ginkluotė, personalo išlaikymas, infrastruktūros kūrimas kainuoja. Tos lėšos nėra lėšos vardan lėšų – tai yra dėl mūsų gynybinio atsparumo didinimo, tam kad mes, mūsų vaikai rytoj gyventų saugiai“, – kalbėjo atsargos pulkininkas.

Gintaras Bagdonas. / T. Lukšio / BNS nuotr.

„Lietuvos kariuomenė turi būti tokia, kokia ji privalo būti. Turi būti ne tik brigada, bet ir organizuotas rezervas. Mes privalome turėti rezervą, šauktinių tarnybą. Nuolatinė privalomoji karo tarnyba yra skirta tam, kad būtų sukurtas organizuotas rezervas. Ar mes turime? Turime kažkokį, bet jis turi būti tikrai organizuotas. Turime kalbėti ne apie vieną brigadą, o apie kažkiek, kiek reikia. Visos lėšos turi būti nukreiptos į pajėgumų vystymą, nebūtinai į vieną brigadą, bet ir į Lietuvos kariuomenės ir jos rezervo rengimą“, – šnekėjo G. Bagdonas.

Aš tikrai žinau, kad Ukrainos žmonės, visuomenė yra pasiruošusi aktyviai priešintis.

Pasak jo, situacija prie Ukrainos – įtempta.

„Situacija šalia Ukrainos teritorijos tikrai yra labai trapi, įtempta. Rusijos vykdoma eskalacija reikalauja susitelkimo. Pirmiausia eina kalba ne tik apie Ukrainą – Ukraina yra šios situacijos įkaitė – kalba eina apie visą mūsų aljansą, Vakarų demokratinių šalių gynybą. Gruodžio 17 d. V. Putino ultimatumas aljansui, reikalavimų sąrašas, akivaizdu, yra nukreiptas į mūsų vertybes, mūsų demokratiją“, – komentavo atsargos pulkininkas.

„Jeigu reikėtų kalbėti apie labiausiai tikėtiną scenarijų, aš nelabai tikėčiau, kad artimiausiu metu Rusijos karinės pajėgos būtų pasiruošusios ir galėtų įsiveržti į Ukrainos teritoriją. Plataus masto invazija net su ribotos teritorijos užėmimu yra labai mažai tikėtinas ar neįmanomas bent šio trumpojo laikotarpio eigoje. Paprasčiausiai Rusija tiek pajėgų neturi. Aš tikrai žinau, kad Ukrainos žmonės, visuomenė yra pasiruošusi aktyviai priešintis“, – sakė jis. 

„Gali būti, kad Rusijos kariuomenės įvedimas į Baltarusiją šitos eskalacijos fone ir buvo V. Putino tikslas“, – svarstė G. Bagdonas.