„Dėl embrionų šaldymo viskas liks taip, kaip yra priimtame įstatyme, kuris įsigalios sausio 1 dieną“, – antradienį Seime žurnalistams pranešė R.Karbauskis.

Anksčiau „valstiečiai žalieji“ siūlė įstatyme neleisti embrionų šaldymo, argumentuodami tuo, jog embrionas jau yra žmogaus gyvybė. Jie siūlė leisti tik kiaušialąsčių šaldymą. Kritikai sako, kad šie siūlymai apsunkina pagalbinio apvaisinimo procedūrą ir sukelia papildomas rizikas.

Draus embrionų naikinimą

R.Karbauskis pabrėžė neketinąs atsiimti kitų pataisų, kurios draudžia embrionų naikinimą, išvežimą ir atlygintiną lytinių ląstelių donorystę.

„Bet keturios pataisos, kurios liečia ne embrionų šaldymą, o liečia visai kitus aspektus, tai yra pirmiausia embrionai negalės būti išvežami jokiais kitais tikslais, išskyrus medicininius, embrionų naikinimas bus draudžiamas, vaikai, sulaukę pilnametystės, galės sužinoti savo biologinius tėvus. Taip pat negalės lytinės ląstelės būti naudojamos komerciniais tikslais, tai reiškia, kad kiaušialąsčių donorystė negalės būti atlyginama“, – vardijo parlamentaras.

Embrionai negalės būti išvežami jokiais kitais tikslais, išskyrus medicininius, embrionų naikinimas bus draudžiamas, vaikai, sulaukę pilnametystės, galės sužinoti savo biologinius tėvus. Taip pat negalės lytinės ląstelės būti naudojamos komerciniais tikslais, tai reiškia, kad kiaušialąsčių donorystė negalės būti atlyginama.

„Jeigu embrionų bus gaminama neproporcingai tam, kiek reikės, jie turės būti saugomi. (...) Jeigu šeima turės nenaudojamus embrionus, jie turės būti saugomi amžinai“, – sakė R.Karbauskis.

R.Karbauskis sako draudimą šaldyti embrionus atsiimantis, nes, jo aiškinimu, visuomenė nepasirengusi tokiam reguliavimui dėl informacijos trūkumo.

„Mes nepakeitėm nuomonės, mes supratome, kad visuomenė neinformuota. (...) Mes remiamės Lietuvos sveikatos mokslo universiteto teiginiais, kurie paremti paskutiniais tyrimais, kur aiškiai pasakyta, kad kiaušialąsčių šaldymas yra progresyvesnis, duoda didesnį efektyvumą nei embrionų šaldymas, bet situacija tokia, kad visuomenė šito fakto nežino. (...) Todėl iš mokslinės diskusijos, kuri nesigavo, mes pereiname prie sprendimo, kad reikia dar kažkiek laiko, kad visuomenė sužinotų, kad ji tiesiog apgaudinėjama“, – tvirtino R.Karbauskis.

„Valstiečių“ vadovas remiasi maždaug 15-os Lietuvos sveikatos mokslo universiteto dėstytojų pasirašytu raštu, kuriuo teigiama, kad „embrionų šaldymas neturi pranašumų lyginant jį su kiaušialąsčių šaldymu“.

R.Karbauskis tvirtino, jog atsiimti pataisą paskatino ne galimas prezidentės Dalios Grybauskaitės veto, nes, pasak „valstiečių“ vadovo, jis Seime būtų įveiktas.

„Mes nesunkiai įveiktume veto, tą galit nesunkiai pasiskaičiuot. Mes pakeitėm ne dėl to sprendimą, kad sulauksim veto, bet ieškojom sprendimo, kuris būtų teisingiausias, (siekiant) tas aistras visuomenėje sumažinti, ir kad apsaugotume embrionus, prasidėjusią gyvybę nuo to, kad ji būtų naikinama“, – kalbėjo R.Karbauskis.

Pasak „valstiečių“ vadovo, antradienį planuotas jų registruotų pataisų Pagalbinio apvaisinimo įstatymui įvyks, bet kartu bus teikiamas ir siūlymas, kuriuo nuostata dėl šaldymo atšaukiama, įrašant įpareigojimą nepanaudotus embrionus saugoti neterminuotai.

Viena projekto autorių, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė sako, kad siūlomas sprendimo variantas yra teisingiausias šiuo momentu, visuomenei nepasiruošus pritarti draudimui dėl embrionų šaldymo.

„Aš tas pataisas rengiau ir manau, kad tai teisingas sprendimas esamu momentu, nes, viena vertus, mes apsaugome embrioną, draudžiame jį naikinti, ir labai aiškiai sakome, kad lauksime, kol visuomenė bus pajėgi priimti ir medikai bus pasiruošę kiaušialąsčių šaldymui“, – žurnalistams Seime sakė A.Širinskienė.

Klausiama, kad turės padengti neterminuoto embrionų saugojimo kaštus, komiteto vadovė sakė, kad tai reguliuos poįstatyminiai aktai. „Šiuo atveju paliksime viską poįstatyminiam reguliavimui, be abejo, kažkas turės tą finansinį klausimą spręsti, tikėtina, kad galbūt ir pagalbinio apvaisinimo klinikos, aš manau, kad įstatymo pataisos skatins kurti mažiau embrionų, kad reikėtų mažiau saugoti“, – kalbėjo pirmininkė.

Antradienį prie Seimo maždaug 30 žmonių piketavo prieš embrionų šaldymą, o popiet prie parlamento akciją rengia liberaliojo varianto šalininkai, kurie pasisako, jog įstatymas nebūtų keičiamas.

Projektą dėl embrionų šaldymo registravo 57 Seimo nariai – didžioji dalis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos, taip pat keli konservatoriai, „tvarkiečiai“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos nariai. Tarp teikėjų yra ir „valstiečių“ deleguotas paskirtasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Šioms pataisoms pasipriešino dalis akušerių ir ginekologų, ragindami leisti įsigalioti jau priimtam liberalesniam pagalbinio apvaisinimo variantui. Medikų viešai paskelbtame pareiškime teigiama, kad embriono apsauga argumentuojamos pataisos sukels problemų nevaisingoms poroms ir kai kuriais atvejais neleis susilaukti sveikų palikuonių. Tokią poziciją viešu laišku išsakė ir apie trisdešimt pacientams atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų.

Teikėjai aiškinamajame rašte tvirtina, jog nuo sausio įsigalioti turintis Pagalbinio apvaisinimo  įstatymas „neužtikrina adekvačios embriono apsaugos, sukuria prielaidas neterminuotam embrionų saugojimui užšaldžius bei tokių embrionų sunaikinimui“, neužtikrina vaiko teisės žinoti savo tėvus.

Projektu siūlyta nustatyti, kad pagalbinio apvaisinimo metu būtų sukuriama tiek embrionų, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą, bet ne daugiau trijų, kad būtų išvengta pakartotinio moters stimuliavimo hormonais, iniciatoriai siūlo šaldyti kiaušialąstes. Pagal naująjį „valstiečių“ siūlomą variantą, kaip teigė R.Karbauskis sukuriamų embrionų skaičius nebus ribojamas, bet jie turės būti saugomi neterminuotai.

Seimas birželį jau buvo priėmęs Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kuriame numatė, kad atliekant pagalbinio apvaisinimo procedūrą embrionų galėtų būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą, o sukurtų embrionų skaičius negalėtų viršyti trijų. Tokio reglamentavimo šalininkai teigė norintys užkirsti kelią situacijai, kai nepanaudotų embrionai būtų naikinami.

Prezidentės pozicija nesikeičia

Prezidentės Dalios Grybauskaitės pozicija dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo bnesikeičia, Žinių radijui sakė jos patarėja ekonomikos ir socialiniais klausimais Lina Antanavičienė.

„Prezidentė pozicija labai aiškiai išsakyta kai ji vetavo įstatymą su pataisomis ir jos veto su visom pataisom buvo priimtas. (...) Tikrai prezidentės pozicija nesikeičia. Vetuojant įstatymą buvo išsakytos trys principinės nuostatos, kad turi būti leidžiamas tiek kiaušialąsčių, tiek ir embrionų šaldymas, kad turi būti leidžiama lytinių ląstelių donorystė ir trečias dalykas - neribojamas sukuriamų embrionų skaičius. Nuo šių nuostatų prezidentė tikrai niekur nesitraukia“, - kalbėjo šalies vadovės patarėja.

Jei Seimas priimtų nuostatas, kurios jau anksčiau D.Grybauskaitės vetuotos, šalies vadovė jas dar kartą vetuotų, teigė patarėja.

Anot L.Antanavičienės, esminė naujai registruotų įstatymo pataisų problema - siekis riboti embrionų sukūrimą.

Seimo vadovybę, anot patarėjos, pasiekė dviejų svarbiausių šalies sveikatos įstaigų - Kauno ir Santariškių klinikų vadovų raštai, kuriuose pabrėžiama, kad jei bus priimtos tokios embrionų šaldymą ribojančios pataisos - jos pažeis pacientų interesus.

L.Antanavičienė vylėsi, jog dauguma Seimo narių - tarp jų ir parašais parėmusių pateiktas naujas įstatymo pataisas - įsiklausys į specialistų dėstomus argumentus ir juos išgirs.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė per rinkimų debatus prieš daugiau kaip dvejus metus embrionų naikinimą buvo pavadinusi „labai neetišku dalyku“.

Valdančiųjų Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis antradienį pareiškė atsiimsiantis pataisą draudžiančią šaldyti embrionus.

Seimui antradienį planuojama pateikti pataisas dar neįsigaliojusiam Pagalbinio apvaisinimo įstatymui, kad būtų grįžta prie konservatyvios įstatymo versijos – riboti sukuriamų embrionų skaičių.

Projektą teikia 57 Seimo nariai – didžioji dalis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos, taip pat keli konservatoriai, „tvarkiečiai“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos nariai. Tarp teikėjų yra ir „valstiečių“ deleguotas paskirtasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Šioms pataisoms prieštarauja dalis akušerių ir ginekologų, ragindami leisti įsigalioti jau priimtam liberalesniam pagalbinio apvaisinimo variantui. Medikų viešai paskelbtame pareiškime teigiama, kad embriono apsauga argumentuojamos pataisos sukels problemų nevaisingoms poroms ir kai kuriais atvejais neleis susilaukti sveikų palikuonių. Tokią poziciją viešu laišku išsakė ir apie trisdešimt pacientams atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų.

Teikėjai aiškinamajame rašte tvirtino, jog nuo sausio įsigalioti turintis Pagalbinio apvaisinimo  įstatymas „neužtikrina adekvačios embriono apsaugos, sukuria prielaidas neterminuotam embrionų saugojimui užšaldžius bei tokių embrionų sunaikinimui“, neužtikrina vaiko teisės žinoti savo tėvus.

Projektu siūlyta nustatyti, kad pagalbinio apvaisinimo metu būtų sukuriama tiek embrionų, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą, bet ne daugiau trijų, kad būtų išvengta pakartotinio moters stimuliavimo hormonais, iniciatoriai siūlo šaldyti kiaušialąstes.

Taip pat numatoma, kad sukurti, tačiau dėl embrionų kūrimo metu nenumatytų aplinkybių, įskaitant moters sveikatos būklę, į moters organizmą neperkelti embrionai būtų šaldomi ir laikomi lytinių ląstelių banke. Siūlomais pakeitimais taip pat būtų atsisakoma lytinių ląstelių donorų slaptumo, argumentuojant vaiko teise žinoti savo biologinius tėvus.

Daugiau kaip 500 specialistų vienijanti Lietuvos akušerių ginekologų draugija paskelbė pareiškimą, kad tokia nuostata būtų smarkiai sumažinama nėštumo tikimybė po pagalbinio apvaisinimo, todėl moterims teks kęsti perteklinį gydymą vaistais bei chirurgines intervencijas, taip pat būtų iš esmės užkertama genetinės diagnostikos galimybė, todėl sunkiomis genetinėmis ligomis sergantys pacientai negalės susilaukti sveikų vaikų.

Anot akušerius ir ginekologus vienijančios draugijos, Seime siūloma nuostata yra „mokslo įrodymais nepagrįsta“  ir galioja tik vienoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje – Maltoje. „Pažangiose ES valstybėse sukuriamų embrionų skaičius nėra ribojamas, o sprendimą dėl skaičiaus priima pora, pasitarusi su gydytoju“, – teigia draugija.

Seimas birželį jau buvo priėmęs Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kuriame numatė, kad atliekant pagalbinio apvaisinimo procedūrą embrionų galėtų būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą, o sukurtų embrionų skaičius negalėtų viršyti trijų. Tokio reglamentavimo šalininkai teigė norintys užkirsti kelią situacijai, kai nepanaudotų embrionai būtų naikinami.

Prezidentė įstatymą vetavo, teigdama, kad reikalavimas visus embrionus perkelti į moters organizmą didina daugiavaisio nėštumo riziką ir mažina pagalbinio apvaisinimo sėkmės tikimybę. Anot prezidentės, tai kelia riziką tiek moters, tiek vaiko sveikatai.

Rugsėjį parlamentarai pritarė D.Grybauskaitės veto šiam įstatymui ir nuo sausio įsigalioti turinčiame Pagalbinio apvaisinimo  įstatyme nustatyta, kad sukuriamų embrionų skaičius neribojamas, leidžiama lytinių ląstelių donorystė ir embriono išankstinė diagnostika.