S. Skvernelis: palaikome Ukrainą ir toliau jai padėsime Pereiti į pagrindinį turinį

S. Skvernelis: palaikome Ukrainą ir toliau jai padėsime

2017-04-06 09:32

Trečiadienį Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis vizito Ukrainoje metu susitiko su šios valstybės premjeru Volodymyru Groysmanu.

Susitikimo metu Vyriausybės vadovas S. Skvernelis pažymėjo, kad mūsų šalies parama Ukrainai yra kur kas didesnė negu tik oficialiai išreikšta pozicija.

Labai vertina Lietuvos pagalbą

„Lietuva tvirtai remia Ukrainą, jos nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą. Niekada nepripažinsime neteisėtos Krymo okupacijos ir aneksijos. Palaikome Ukrainos įgyvendinamas reformas. Tai ryžtingas ir reikalingas žingsnis, todėl skatiname toliau eiti šiuo keliu“, – akcentuodamas Lietuvos nuolatinę ir įvairiapusę paramą Ukrainos karinėms pajėgoms kalbėjo premjeras.

Ministras pirmininkas, aptardamas dvišalių santykių plėtrą, atkreipė dėmesį ir į galimybes didinti ekonominį bendradarbiavimą per Klaipėdos uostą, aktyvų naudojimąsi Lietuvos turizmo paslaugomis, taip pat kalbėta apie ukrainiečių studijavimą Lietuvos universitetuose, kuriuose jie galėtų įgyti aukštos kvalifikacijos išsilavinimą.

Ukrainos premjeras padėkojo Lietuvai ne tik už jos tiesioginę paramą Rusijos agresijos atveju, bet ir už aktyvų palaikymą Europos Sąjungoje skatinant bendrą tarptautinę paramą jų šaliai. Pasak V. Groysmano, Ukrainai yra svarbu toliau tęsti europinę integraciją, todėl jie labai vertina Lietuvos pagalbą.

Reformos reikalingos ne ES

Ukrainoje vykdomos reformos pirmiausia reikalingos pačiai šaliai, o ne jų vykdymo reikalaujančiai Europos Sąjungai (ES), pareiškė ketvirtadienį Kijeve viešintis ministras pirmininkas S. Skvernelis.

„Reformos reikalingos ne ES - jos reikalingos jūsų tautai. Tačiau tik jas įgyvendinus galime pasiekti vieningo sutarimo, kad vieninga demokratinė Ukraina yra vieningos Europos neatskiriama dalis“, - Kijevo saugumo konferencijoje sakė premjeras.

Užsienio šalių pareigūnai pabrėžia Ukrainos pažangą vykdant valstybinio sektoriaus reformas ir ragina jas tęsti. Tačiau kai kurie ženklai rodo, kad ukrainiečiams žengti reformų keliu nėra taip paprasta.

Pernai nemažai Ukrainą reformuoti padėti turėjusių aukšto rango pareigūnų iš užsienio paliko šalį.

Pareigų po didžiulių protestų prieš kelerius metus netekus prorusiškam prezidentui Viktorui Janukovyčiui, išrinktas naujasis šalies vadovas Petro Porošenka siekė permainų, kai suteikė Ukrainos pilietybę trims užsieniečiams ir skyrė jiems ministrų postus Vyriausybėje. Tačiau visi jie pasitraukė, įskaitant ir lietuvį ekonomikos ministrą Aivarą Abromavičių, pareiškusį, kad jis nenori būti širma korupcijai.

Lapkritį iš Odesos gubernatoriaus posto atsistatydino ir buvęs Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis. Jis tada pareiškė pasitraukiantis dėl to, kad jam kliudoma kovoti su korupcija tarp P.Porošenkai artimų turtuolių. Politikas Ukrainoje įkūrė savo judėjimą ir siekia pirmalaikių rinkimų.

Šiemetiniame Korupcijos suvokimo indekse Ukraina surinko 29 balus ir rikiuojasi 131 vietoje greta tokių šalių kaip Rusija, Nepalas, Kazachstanas ar Iranas.

Premjeras S.Skvernelis teigė, kad reformos yra būtinos skaidrumui ir Ukrainos pažangai.

„Jos būtinos Ukrainos žmonių ateičiai“, - sakė ministras pirmininkas.

Lietuva yra paskyrusi kelis pareigūnus padėti vykdyti reformas Ukrainos viešajame sektoriuje, teisėsaugoje ar kariuomenėje.

Lietuva taip pat teikia Ukrainai humanitarinę paramą, o prieš dvejus metus yra perdavusi ir neįvardytų ginkluotės elementų.

Vyriausybės duomenimis, per trejus metus Lietuvos suteiktos paramos Ukrainai vertė siekia 8,5 mln. eurų.

„Žodžiais padėti neužtenka. Džiaugiuosi, kad mano tauta padėjo realiai. Mūsų žmonės ir valstybė padėjo tuo, ko Ukrainai labiausiai reikėjo“, - sakė S.Skvernelis

Ukrainos kariuomenė jau trejus metus kovoja prieš Maskvos remiamus separatistus Rytų Ukrainoje. Šio konflikto metu žuvo daugiau nei 10 tūkst. žmonių.

„Aš manau, kad šiandien žodis Ukraina bent jau man asocijuojasi su šalimi, kuri išvedė Europą iš iliuzijų pasaulio, atvėrė akis tiems, kurie vis dar mąstė ar galvojo, kad agresija gali būti demokratiška, kurie vis dar galvojo, kad prieš daugiau nei aštuonis dešimtmečius priimti sprendimai dėl sienų neliečiamumo kažką reiškia“, - kalbėjo Lietuvos ministras pirmininkas.

2014 metų kovą Rusija aneksavo Krymo pusiasalį.

„Niekada nesusitaikykite, kad okupuotas Krymas yra prarastas amžiams. Jums per šią mintį ir bando įtikinti, kad nebeturite vilčių susigrąžinti savo žemės. Nepasiduokite tam. Neleiskite tokiam požiūriui įsigalėti“, - teigė premjeras.

„Mes tai žinome. Mes tikėjome 50 metų, kad Lietuva yra gyva. Buvome teisūs“, - pridūrė jis.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra