Tokį pasiūlymą įregistravęs politikas mano, kad tokios įstatymo pataisos galėtų įsigalioti jau po Seimo rinkimų dabartinei Vyriausybei grąžinus įgaliojimus ir sudarius naują Vyriausybę, tai yra 2024 m. lapkričio 15 d.

Šiuo metu siūloma, kad Vadovybės apsaugos įstatymo pataisos įsigaliotų jau šių metų rugsėjo 1 d.

S. Skvernelio teigimu, premjerės ir Seimo pirmininkės inicijuoti įstatymo pakeitimai ir jų įgyvendinimo terminas yra skuboti. Jo nuomone, reikėtų rasti tokius sprendimus, kurie nepaliestų būsimų premjerų ir Seimo vadovų saugumo situacijos.

„Visų pirma pateiktas įstatymo pataisas premjerė ir Seimo pirmininkė, be kitų išsakytų motyvų, aiškina ir noru turėti daugiau privatumo, kas leidžia siūlomus įstatymo pakeitimus sieti prie personalijų. Būtina platesnė diskusija ras­ti to­kius spren­di­nius, ku­rie ne­pa­veiks būsimų prem­je­rų ir Sei­mo pir­mi­nin­kų sau­gumo si­tu­a­ci­jos, ir kad esant ki­to­kiai jų po­zi­ci­jai ar skir­tin­gai ap­lin­kos veiks­nių si­tu­a­ci­jai tei­sės ak­to nereikėtų vėl keis­ti“, – sako S. Skvernelis.

Jo nuomone, taip pat yra numatytas pernelyg trumpas laikas poįstatyminiams aktams parengti, kadangi pagal projekto nuostatas teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą ribojimas būtų nustatytas ne įstatymu, o poįstatyminiu aktu (Vyriausybės priimtame teisės akte nustatytais pagrindais).

Vyriausybė nėra patvirtinusi tvarkos ir atvejų, kai Seimo pirmininkas ir ministras pirmininkas galėtų būti saugomi ir kitu nei numatyta įstatyme laiku.

„Vyriausybė nėra patvirtinusi tvarkos ir atvejų, kai Seimo pirmininkas ir ministras pirmininkas galėtų būti saugomi ir kitu nei numatyta įstatyme laiku, ir nėra priimtas sprendimas dėl šių vadovybei priskirtų asmenų apsaugos laiko“, – savo argumentus dėsto S. Skvernelis.

Jo nuomone, keičiant nusistovėjusią Vadovybės apsaugos tarnybos vykdomų funkcijų sistemą tikėtina atsiras papildomų lėšų poreikis tarnybai funkcionuoti. 

Ekspremjeras mano, kad dėl geopolitinės situacijos reikėtų stiprinti valstybės vadovų apsaugą.

„Faktą, kad šiuo metu nereikėtų keisti Vyriausybės ir parlamento vadovų apsaugos režimo, patvirtina ir nerami geopolitinė situacija bei valstybės saugumui kylančios grėsmės, kas priešingai nei siūloma įstatymo pakeitimais, reikalauja stiprinti valstybės vadovų apsaugą ir tokiu būdu užtikrinti valstybės stabilumą.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus bei šiuo metu kylančias grėsmes siūlytina numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Įstatymo pakeitimai galėtų įsigalioti po Seimo rinkimų dabartinei Vyriausybei grąžinus įgaliojimus ir sudarius naują Vyriausybę“, – sako S. Skvernelis.

Seimas svarstys Vadovybės apsaugos įstatymo pakeitimus, kurie užtikrintų lankstesnį Seimo pirmininkės ir premjerės apsaugos režimą ir tam tikrais atvejais leistų joms išvengti nuolatinės pareigūnų apsaugos.

Šių metų gegužės 24 d. už įstatymo pataisas po pateikimo balsavo 73 Seimo nariai, prieš buvo 13, susilaikė 37 parlamentarai. Po svarstymo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete į Seimo salę jos sugrįš birželio 14 d, primena ELTA.

Vadovybės apsaugos įstatymo pataisos numato, kad Respublikos prezidentas (kaip ir iki šiol) būtų saugomas 24 valandas per parą. Tačiau kiti vadovybei priskirtini asmenys (Seimo pirmininkas, ministras pirmininkas, asmenys, laikinai einantys Seimo pirmininko pareigas, pavaduojantys ministrą pirmininką) būtų saugomi užsienio vizitų ir oficialių susitikimų metu bei kitais atvejais, kai vadovybei priskirtas asmuo tiesiogiai įgyvendina funkcijas, dėl kurių jam skirta apsauga.

Šiems asmenims apsauga galės būti skirta ir kitu laiku, jeigu kiltų grėsmė jų saugumui (jų arba atitinkamų tarnybų motyvuotu prašymu ar teikimu). Tokios apsaugos skyrimo tvarką ir pagrindus nustatytų Vyriausybė.

Taip pat siekiant užkardyti visas galimas grėsmes ir pavojus vadovybės saugumui, siūloma Vadovybės apsaugos įstatyme aiškiai reglamentuoti, jog saugomo asmens gyvenamoji vieta saugoma 24 valandas per parą (t.y. net ir tais atvejais, kai pats saugomas asmuo gali būti nesaugomas).