Šalies vadovai: tegul Baltijos kelias bus išsivadavimo simbolis tiems, kurie kovoja už laisvę

  • Teksto dydis:

Trečiadienį Lietuvoje minint Baltijos kelio metines šalies vadovai sako, jog prieš 34 metus vykęs lietuvių, latvių ir estų susikibimas rankomis – simbolis kovojantiems už laisvę.

Prezidentas Gitanas Nausėda socialiniame tinkle „X“ (buvusiame „Twitter“) akcentavo, jog Baltijos šalys prieš daugiau nei tris dešimtmečius sukūrė stebuklą.

„Prieš 34 metus Lietuva, Latvija ir Estija sukūrė vienybės stebuklą – Baltijos kelią. Mes kartu stovėjome už laisvę susikibę už rankų. Mes pabėgome iš totalitarinio kalėjimo. Mes laimėjome. Tegul Baltijos kelias bus įkvėpimas ir išsivadavimo simbolis tiems, kurie ir šiandien kovoja už laisvę“, – rašė G. Nausėda.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kvietė pagerbti stalinizmo ir nacizmo aukas ir prisiminti Baltijos kelią.

„Viena pagrindinių rugpjūčio 23-iosios pamokų yra ta, kad su agresija negalima derėtis – ją galima tik stabdyti. Antra, niekada nevalia išduoti principų dėl abejotinų kompromisų ar iliuzinės naudos, nes silpnumo akimirka gali virsti ilgais priespaudos dešimtmečiais. Trečia, nepanaikinus agresyvaus stalinizmo priežasčių, kaip buvo padaryta su nacizmu, neįmanoma tikėtis, kad tai nepasikartos“ – teigė parlamento vadovė.

Tegul Baltijos kelias bus įkvėpimas ir išsivadavimo simbolis tiems, kurie ir šiandien kovoja už laisvę.

„Pagaliau: blogį įveikti galima tik sutelktomis ir ryžtingomis geros valios pastangomis. To nepamiršti linkiu sau ir mums visiems!“ – pažymėjo ji.

Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė akcentavo Baltijos kelio metinių svarbą Lietuvos istorijai bei ragino „šiandien susikibti rankomis dėl Ukrainos pergalės“.

Premjerės teigimu, šalies istorija liudija, kad Lietuva niekada nesusitaikė su okupantų primestomis tautų kalėjimo sąlygomis ir prievarta.

„Baltijos kelias – pats ryškiausias mūsų vienybės pavyzdys. Nuo Gedimino pilies Vilniuje iki Ilgojo Hermano bokšto Taline nusitiesusi 2 mln. žmonių gyvoji grandinė visam anuomet nuščiuvusiam pasauliui įrodė, kad čia gyvena drąsūs ir už laisvę kovojantys žmonės. Tai buvo tie tvirti žingsniai, kurie vedė Baltijos valstybes į nepriklausomybę. Labai svarbu, kad ir šiandien Lietuvą su kaimynėmis ir kitomis šalimis sieja bendros demokratinio pasaulio vertybės“, –  teigė Vyriausybės vadovė.

Ji akcentavo, kad Juodojo kaspino diena primena, jog „net po daugelio metų sovietų imperinės užmačios nepasikeitė“. I. Šimonytės teigimu, Rusijos karas prieš Ukrainą – viso pasaulio vienybės ir stiprybės išbandymas.

„Jau antrus metus Ukraina kovoja ne tik už savo nepriklausomybę, bet ir už mūsų visų laisvę. Turime remti šią drąsią tautą visomis išgalėmis ir visais įmanomais būdais. Iki visiško Rusijos pralaimėjimo. Šiandien susikibkime rankomis dėl Ukrainos pargalės, tai šventa visos demokratinės bendruomenės pareiga“, – pabrėžė I. Šimonytė.

Rugpjūčio 23-ioji Lietuvoje paskelbta Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti bei Baltijos kelio diena.

1989 metų rugpjūčio 23 dieną, minint 50-ąsias pakto pasirašymo sukaktuves, per protesto akciją, pavadintą Baltijos keliu, apie du milijonai lietuvių, latvių ir estų susikibo rankomis sudarydami gyvą daugiau kaip 650 kilometrų ilgio žmonių grandinę nuo Gedimino bokšto Vilniuje iki Hermano bokšto Taline.


Šiame straipsnyje: Baltijos keliasšalies vadovai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Rita Skieciuviene

Rita Skieciuviene portretas
Tai va dabar grandinė nebūtų tokia ilga ..Neliko nei lietuvių nei latvių po rankų susikabinimo.Žmones tikrai neis ir nesikamins už rankų,kad nežūtų ar nenumirtų ,nes dabar ligoninesia jau negydo kaip seniau.

Hihi

Hihi portretas
Keno? Vadovas...Amerikos prastitutE.

jo

jo portretas
Kur Masiulis? Ir kur Bartosevičius? O kodėl už pavogtą milijardą gautą iš Taivanio nieks nesėdi?
VISI KOMENTARAI 7

Galerijos

Daugiau straipsnių