- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas pradėjo svarstyti du įstatymų projektus, kuriais siekiama reglamentuoti 1990–1991 metų Lietuvos nepriklausomybės gynėjo ir Laisvės gynėjo-kario savanorio statusą.
Parlamentarai bendru sutarimu šią savaitę po pateikimo pritarė šiems Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininko prof. Arūno Gumuliausko pateiktiems projektams. Po svarstymo Kultūros komitete ir Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijoje toliau Seimo posėdžio salėje jie bus svarstomi lapkričio 5 d.
„Kad toks teisės aktas atsirastų, iniciatoriai buvo nepriklausomybės gynėjų organizacijos. Praėjus 30 metų nuo tų įvykių, jie tikrai nusipelnė, kad būtų pagerbti“, – sakė A. Gumuliauskas.
Seimo narys konservatorius Edmundas Pupinis svarstė, ar nebus problemų nustatyti, koks žmogus vertas tokio statuso ir kokio lygio bus reikalingi dokumentai, kurie bus vertinami kaip įrodymai.
„Tam yra organizacijos, kurios atstovauja tiems žmonėms, kurios veda jų apskaitą. Patikėkite, kad tapti tos organizacijos nariu ne taip yra lengva. Daug yra gyvų liudininkų ir jie liudija“, – sakė prof. A. Gumuliauskas.
Manyčiau, kad gali būti sunku nustatyti, kas labiau vertas, kas mažiau vertas tokio statuso. Žmogaus fantazija kartais yra beribė... Taip pat daugelis žmonių yra kuklūs, jie nesigyrė, kad stovėjo ir gynė parlamentą.
Tai, kad gali būti problemų įgyvendinant įstatymus, mano ir Kovo 11-osios Akto signataras Zigmas Vaišvila.
„Manyčiau, kad gali būti sunku nustatyti, kas labiau vertas, kas mažiau vertas tokio statuso. Žmogaus fantazija kartais yra beribė... Taip pat daugelis žmonių yra kuklūs, jie nesigyrė, kad stovėjo ir gynė parlamentą“, – sakė jis Eltai.
Seimui siūlomi priimti įstatymai apima laikotarpį nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. rugpjūčio 21 d.
Pagal projektą, Lietuvos Nepriklausomybės gynėjais siūloma pripažinti: karius, kurie 1990 m. kovo 11– 1991 m. rugpjūčio 21 d. priklausė Lietuvos gynybos struktūroms, davė priesaiką (pasižadėjimą) ir jos nesulaužė; asmenis, dalyvavusius organizuotose struktūrose Lietuvos Nepriklausomybės gynyboje nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. rugpjūčio 21 d.
Į tokį statusą galėtų pretenduoti ir asmenys, kurie nepriklausė organizuotoms struktūroms, bet nuo 1990 kovo 11 d. iki 1991 m. rugpjūčio 21 d. gynė svarbius valstybinius objektus sovietų kariuomenės agresijos metu, jei tai dokumentais įrodoma; asmenys, turintys valstybinius apdovanojimus už Nepriklausomybės gynybą 1990 m. kovo–1991 m. rugpjūčio 21 d.
Laisvės gynėjo-kario savanorio teisinio statuso įstatymas apibrėžia laisvės gynėjo-kario savanorio sąvoką ir nustato pagrindinius tokio statuso pripažinimo kriterijus.
Pagal projektą, Laisvės gynėjas-karys savanoris yra Lietuvos Respublikos pilietis, kuris kūrė krašto apsaugos struktūras, tarnavo Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje, Krašto apsaugos departamente, Pasienio apsaugos tarnyboje, Savanoriškoje krašto apsaugos tarnyboje, Lietuvos šaulių sąjungoje, saugojo ar gynė valstybinės svarbos objektus Sovietų Sąjungos karinės agresijos metu ir prisiekė Lietuvos valstybei iki 1991 m. rugpjūčio 21d.
Lietuvos Nepriklausomybės gynėjo ir Laisvės gynėjo-kario savanorio teisinis statusas būtų pripažįstamas asmeniui ir po jo mirties.
Toks teisinis statusas būtų nepripažįstamas asmenims, kurie iki 1991 m. rugpjūčio 21 d. pasišalino iš tarnybos vietos arba buvo nušalinti nuo pareigų.
Pagal projektus, Lietuvos Nepriklausomybės gynėjo ir Laisvės gynėjo-kario savanorio teisinį statusą pripažįsta, pažymėjimus išduoda ir jų apskaitą tvarko Krašto apsaugos ministerija.
Siūloma, kad įstatymai įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d.
Šiuo metu nepriklausomybės gynėjų teisinis statusas suteikiamas asmenims, pripažintais nedarbingais dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: „užsienio agentų“ įstatymas neigiamai paveiktų Sakartvelo eurointegraciją1
Priimtas vadinamasis „užsienio agentų“ įstatymo projektas neigiamai paveiktų Sakartvelo eurointegracijos procesą, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
LLRA-KŠS surinko reikiamus parašus dalyvauti EP rinkimuose1
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) surinko reikiamus parašus dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). ...
-
Seime skinasi kelią iniciatyva dėl jaunimo darbuotojo profesijos įteisinimo2
Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija pritarė parlamento pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen iniciatyvai oficialiai įteisinti šiuo metu įstatymu nereglamentuotą jaunimo darbuotojų profesiją. ...
-
EŽTT: Lietuva neužtikrino A. Sacharuko teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) tenkino buvusio parlamentaro Aleksandro Sacharuko skundą prieš Lietuvą, kad valstybė neužtikrino jam nešališko ir nepriklausomo teismo. ...
-
Premjerė nemato tikslo skubėti: naujo švietimo ministro ieškos nebent vasarą4
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad kandidatūros į švietimo, mokslo ir sporto ministrus reikėtų tikėtis nebent vasarą – kada dešiniųjų Vyriausybė turės išrinktam prezidentui grąžinti įgaliojimus. Todėl, pažymi...
-
LVAT atmetė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovės skundą dėl apygardų sudarymo1
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atmetė Seimo narės Ritos Tamašunienės skundą dėl kelių Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) suformuotų vienmandačių rinkimų apygardų Vilniuje bei Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui5
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
KT skelbs išvadą Seimo nario R. Žemaitaičio apkaltos byloje4
Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį skelbs išvadą Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio apkaltos byloje. ...
-
Vyriausybė siūlys prezidentui atšaukti V. Sarapiną iš ambasadoriaus pareigų Ukrainoje2
Vyriausybė siūlys prezidentui atšaukti diplomatą Valdemarą Sarapiną iš ambasadoriaus Ukrainoje pareigų. ...
-
I. Šimonytė sukritikavo prezidento paviešintą informaciją: prisiskyrė kitų institucijų nuopelnus9
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad vidaus reikalų ministrė teisingai pasielgė paklaususi prokuratūros, ar informaciją apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą paviešinęs prezidentas Gitanas Nausėda nepažeid...