Seimas antradienį nesudarė komisijos dėl Darbo partijos įkūrėjo Viktoro Uspaskicho neliečiamybės panaikinimo.

Opoziciniai konservatoriai pasipriešino, kad komisijai vadovautų "tvarkietis" Petras Gražulis, todėl balsuojant dėl komisijos sudarymo susilaikė, o Darbo partijos frakcijos nariai balsavo "prieš".

Už nutarimo projektą dėl komisijos sudarymo balsavus 43 Seimo nariams, prieš - 18, susilaikius 28 parlamentarams, neužteko balsų, kad jam būtų pritarta. Už komisijos sudarymą balsavo socialdemokratai, liberalai, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai.

Tokiu sprendimu komisija, kuri turėjo parlamentui teikti siūlymą, ar tenkinti generalinio prokuroro prašymą dėl V.Uspaksicho neliečiamybės panaikinimo, nesudaryta.

Seimo pirmininkė, Darbo partijos vadovė Loreta Graužinienė sakė, jog komisijos formavimo procedūrą reikės pradėti iš naujo.

"Tikrai labai keista, kad konservatorių iniciatyva buvo atmesta komisija dėl V.Uspaskicho neliečiamybės. Bet yra svarstymo stadijoj taip, Seimo statutas numato, kad dar kartą reikės teikti.

iandien galėjom išspręsti tą klausimą, sudaryti komisiją, bet jie (konservatoriai - red.) pradėjo žaidimą, nenorėjo sudaryti, nors mane ragino dvi savaites įtraukti. Viską padarytim pagal Statutą", - žurnalistams sakė L.Graužinienė.

Generalinis prokuroras Darius Valys antradienį kreipėsi į Seimą su prašymu panaikinti dviejų parlamentarų - "darbiečio" Viktoro Uspaskicho ir Mišrios Seimo narių grupės nario Remigijaus Ačo - teisinę neliečiamybę.

Leisti baudžiamojon atsakomybėn patraukti Darbo partijos įkūrėją Viktorą Uspaskichą prašoma dėl nepagarbos teismui, o Seimo narių mišrios grupės atstovą Remigijų Ačą - dėl privataus kaltinimo šmeižto byloje. Laikinajai komisijai dėl R.Ačo vadovaus liberalas Vitalijus Gailius, išvadas ji privalės pateikti iki gruodžio 12 dienos.

Anksčiau Seimas yra panaikinęs V.Uspaskicho imunitetą vadinamojoje Darbo partijos byloje. Šios partijos steigėjas ir buvęs jos pirmininkas Vilniaus apygardos teismo yra pripažintas kaltu dėl sukčiavimo ir "juodosios buhalterijos". Ši nutartis yra apskųsta aukštesnės instancijos teismui.

V.Uspaskichas teisėjus yra viešai išvadinęs nusikaltėliais.

"Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia manyti, kad Seimo narys Viktoras Uspaskichas šių metų liepos 28 dieną 22.51 val. Vilniaus oro uosto atvykimo salėje atsakydamas į jam pateiktus žurnalistų klausimus viešai žodžiu užgauliai pažemino teisingumą vykdantį teismą. Šiais savo veiksmais V.Uspaskichas galėjo padaryti nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 232 straipsnyje. Seimo nario V.Uspaskicho galimo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes pagrindžia ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, liudytojų, nukentėjusiosios parodymai ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto užfiksuoti duomenys", - antradienį Seime sakė D.Valys.

Generaliniam prokurorui pristatant kreipimąsi, pačio Darbo partijos garbės pirmininko nebuvo. Jis yra išvykęs į užsienį.

Prašymą kreiptis į Seimą dėl R.Ačo neliečiamybės pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismas. Privataus kaltinimo tvarka 2012 metų vasarį į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl įžeidimo per visuomenės informavimo priemonę kreipėsi Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Raseinių rajono profsąjungos pirmininkas Vytautas Bulotas.

Pagal Lietuvos Konstituciją, Seimo narys negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas ir kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo sutikimo.

Kad būtų panaikinta parlamentaro teisinė neliečiamybė, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip pusė, tai yra ne mažiau kaip 71 Seimo narys iš 141.