„Šiandien mūsų žvilgsniai ir mintys nukreipti į Klaipėdos kraštą, kuris prieš 100 metų buvo prijungtas prie Lietuvos. Arba kuris prisijungė. Arba buvo grąžintas. Arba atvaduotas. Dėl to ginčijasi ir ekspertai, ir mėgėjai. Ir visi savaip teisūs. Išties, suprasti, suvokti, įsisąmoninti 1923 metų sausio 15 dienos įvykius Klaipėdoje – ne taip jau paprasta“, – įsitikinusi V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak parlamento vadovės, tai nebuvo tik kelių dienų sukilimas, gerai suplanuota karinė operacija ar tiesiog pavykusi diplomatinė kampanija. Todėl į Klaipėdos įvykius reikėtų žiūrėti per daugiabriaunę perspektyvą ir įvertinti šio krašto įtaką valstybės raidai.

„Sausio 15-osios įvykiai prasidėjo toli gražu ne 1923 ir net ne 1922 metais. O geografija neapsiribojo tik Didžiąja arba Mažąja Lietuva, bet nuvilnijo per Lenkijos, Prancūzijos, Vokietijos ir kitas Europos valstybes iki Jungtinių Amerikos Valstijų. Įsijungė Lietuvos ir užsienio politikai, diplomatai. Vietos valdžia ir aktyvistai. Lietuvos kariuomenė, Šaulių sąjunga, savanoriai ir patriotiškai nusiteikę civiliai, – sako V. Čmilytė-Nielsen. – Klaipėdos krašte savų interesų turėjo daug kas, bet mažai kas tikėjo, kad Lietuvai, kurios nepriklausoma valstybė tik stojosi ant kojų, – pavyks. Pavyko. Tąkart po kelių šimtų metų į Klaipėdą grįžo lietuviai. O Lietuva grįžo prie jūros. Šis įvykis neabejotinai yra vienas reikšmingiausių Lietuvos valstybės raidos etapų.“