Pereiti į pagrindinį turinį

Seimo sesijos prioritetas – žmonių saugumas

2024-03-08 03:00

Seimo pavasario sesijoje neatidėliotini įstatymų projektai orientuoti į nacionalinio, ekonominio, energetinio, socialinio saugumo stiprinimą. Dveji rinkimai, tikimasi, jų neužgoš.

Prioritetai: V. Čmilytė-Nielsen tikisi, kad ši sesija netaps rinkimine, nes yra dalykų, svarbesnių net už politinių ciklų pasikeitimus. Prioritetai: V. Čmilytė-Nielsen tikisi, kad ši sesija netaps rinkimine, nes yra dalykų, svarbesnių net už politinių ciklų pasikeitimus. Prioritetai: V. Čmilytė-Nielsen tikisi, kad ši sesija netaps rinkimine, nes yra dalykų, svarbesnių net už politinių ciklų pasikeitimus.

Ar Seimo sesijos netrikdys jos metu vyksiantys prezidento ir Europos Parlamento (EP) rinkimai, ar finišo tiesiąją pasieks šauktinių reforma ir įstatymas dėl gynybos mokesčio, kiek Seime liko balsuojančių narių, kaip bus didinamas parlamentarų sąžiningumas ir įstatymiškai įpareigojami prezidentas ir Vyriausybės susitarti?

Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus – Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen interviu „Kauno dienai“.

Rinkimai neturi blaškyti

– Kaip atrodys pavasario sesijos darbas, kai jos metu virs rinkiminė kampanija, vyks dveji rinkimai – prezidento (tikėtina, du turai) ir EP? Gal bus mažiau plenarinių posėdžių?

– Plenarinių posėdžių neplanuojame mažinti, jų susiplanavome standartiškai tiek, kiek būna pavasario sesijoje, o priklausomai nuo aktualijų, jei bus poreikis, turėsime ir papildomų.

Tikiuosi, ši sesija netaps rinkimine. Rizikos yra, bet yra dalykų, kurie svarbesni net už politinių ciklų pasikeitimus – tai užtikrinimas, kad Lietuva būtų atspari ir kiek įmanoma saugesnė labai sudėtingoje geopolitinėje situacijoje.

Projektai: šauktinių reforma įtraukta į sesijos darbų programą ir tikėtina, kad, išdiskutavus įvairius pasiūlymus, Seimas eis prie galutinio sprendimo. / Š. Mažeikos / BNS nuotr.

– Tai bus paskutinė šios kadencijos Seimo įprastinės trukmės sesija. Labiau orientuositės į pradėtų svarstyti projektų priėmimą, ar į naujus projektus?

– Pagrindinė šios Seimo sesijos linija – žmonių saugumo stiprinimas. Tai esminis ne tik šios pavasario sesijos, bet ir apskritai šiemet klausimas. Kalba eina apie žmonių ekonominį, energetinį, socialinį, suprantama, ir nacionalinį saugumą. Į tai bus bus orientuoti pagrindiniai ir neatidėliotini įstatymų projektai. Pavyzdžiui, nutarimas „Dėl krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programos“ patvirtinimo. Šis dokumentas labai konkrečiai apibrėš, ką svarbiausia padaryti žvelgiant į ateitį, stiprinant mūsų pajėgumus ir pasirengimą, gerinant gynybinę Lietuvos poziciją.

Sesijos darbų programoje numatyti ir Principinės kariuomenės struktūros įstatymo pakeitimai, kurių tikslas – įtraukti į kariuomenės struktūrą divizijos dydžio karinį junginį.

Yra ir nemažai socialinės srities projektų. Išskirčiau tai, kad sulaukus Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo dėl Pensijų kaupimo įstatymo ketinama grįžti prie jo pakeitimų. Čia turės pasiūlymų ir Vyriausybė, pataisų yra registravę atskiri Seimo nariai.

Kalbėdami apie energetinį saugumą, svarstysime ir apie mūsų pačių generacijų didinimą, ir apie galutinį pasirengimą sinchronizacijai su kontinentine Europa, kas yra numatyta kitų metų pradžioje.

Esminių akcentų bus ir daugiau. Šiuo metu Seimo sesijos programoje yra 392 teisės aktai (be lydinčiųjų), kurių didžiąją dalį standartiškai teikia Seimo nariai ir frakcijos, 89 – Vyriausybė, 7 – prezidentas. Paprastai šis išankstinis planas vėliau gerokai koreguojamas, nes atsiranda įvairių aktualijų, į kurias reaguojame. Darbotvarkė numatyta didelė, o aš, kaip Seimo pirmininkė, viliuosi, kad, nepaisant rinkiminio laikotarpio, pavyks sėkmingai užbaigti maksimaliai didelį skaičių projektų ir iniciatyvų, o vykstančios rinkimų kampanijos neišblaškys dėmesio ir nepakiš kojos.

Šauktiniai ir mokestis

– Ar gynybos srities projektų pakete numatyta jau pavasario sesijoje priimti teisės aktus dėl šauktinių reformos, gynybos mokesčio, kurie visuomenėje susilaukė didelio rezonanso?

– Šauktinių reforma įtraukta į programą ir tikėtina, kad, išdiskutavę įvairius pasiūlymus, eisime prie galutinio sprendimo. Dėl gynybos mokesčio visų pirma reikia rasti palaikymą vienam ar kitam siūlomam mechanizmui, o kol kas tokio politinio sutarimo nėra.

Pasimokiusi iš praeitų metų mokesčių reformos patirties, kai tikrai pritrūko paaiškinimų, sutelkto palaikymo Seime, manau, kad visų pirma reikėtų tiksliai žinoti, dėl ko galime susitarti, kurios priemonės tikrai turi palaikymą ir ne tik valdančiosios koalicijos. Reikia kalbėtis ir su opozicinėmis partijomis. Ir tik su tokiomis iniciatyvomis, kurios maksimaliai gerai būtų paaiškintos visuomenei, eiti į Seimo salę.

Šiandien, matydami Rusijos agresiją Ukrainoje, visi galime įvertinti, kokia brangi yra laisvė ir kaip skausmingai, sunkiai, kaip tragiškai ją gali prireikti ginti.

– Jūsų asmeniniu požiūriu, kas ir kokio dydžio gynybos mokestį turėtų mokėti?

– Galutinio atsakymo neturiu. Kiek teko kalbėti su skirtingų partijų ir frakcijų atstovais, visi turi savus pamąstymų ir pasvarstymų, kurie kartais kardinaliai skiriasi. Su Liberalų sąjūdžiu ir jo frakcija Seime esame kalbėję, kad tai turėtų būti mišrus modelis, priemonių visuma.

Visi sutaria dėl gynybos obligacijų – skolinimosi, visų pirma vidaus rinkoje. Šią priemonę galima įvesti maksimaliai greitai, bet ji gera tik sprendžiant trumpalaikius uždavinius. Ilgalaikėje perpspektyvoje skolintis nėra tvaru. Ar įmanoma sutarti dėl kurio nors mokesčio kėlimo? Mano manymu, tokia našta neturėtų kristi ant vienos visuomenės grupės. Bet per anksti kalbėti apie galimą sprendimą, kol nėra politinio sutarimo.

Seime balsuoja 139

– Ar ketinama pavasario sesijoje grįžti prie bene daugiausia kartų šią kadenciją bandyto priimti įstatymo dėl civilinės sąjungos?

– Priklausys, ar koalicijos partneriai atliko žadėtus namų darbus, telkdami didesnę paramą, nes situacija dėl balsų Seime ganėtinai gerai žinoma – tvirto daugumos Seimo narių palaikymo, kad būtų 71 balsas, vis pritrūkdavo. Kaip puikiai žinome, Civilinės sąjungos įstatymas galėtų sulaukti ir prezidento veto, tad balsuojant Seime reikėtų būti užsitikrinus 71 balsą netgi du kartus.

Šis projektas įrašytas į sesijos darbų programą (tiesa, ją dar turėsime patvirtinti, o kartais iš opozicijos atsiranda iniciatyvų išbraukti vieną ar kitą siūlymą), bet ar jis šią kadenciją pasieks priėmimo stadiją Seime, priklausys nuo to, kiek pavyks suburti palaikymo.

– Šis projektas įskeldavo nesantaiką net tarp valdančiosios koalicijos partnerių, buvo kibirkščių ir dėl kitų klausimų. Dėl ko šiandien dūžta lėkštės?

– Vyksta pakankamai normalus politinis procesas, jokių didelių neigiamų emocijų šiuo metu nėra, vyrauja darbinės nuotaikos, rengiantis pavasario sesijai ir įsisiūbuojant prezidento rinkimų kampanijai, kuri politiniam laukui irgi suteikia tam tikrų atspalvių. Aš pati, kaip nedalyvaujanti šioje kovoje, jaučiuosi šiek tiek laisviau, ramiau, galiu susikoncentruoti į konkrečius aktualius klausimus, kuriuos Seime ir spręsime.

Siūlymai: reikia sugriežtinti atsiskaitymo už išleistas parlamentines lėšas tvarką ir įvesti tam tikras ribas tos pačios rūšies prekėms. Reiktų šias lėšas išbraukti iš Konstitucijos, o ateityje sumažinti jų proporciją. / P. Peleckio / BNS nuotr.

– Kokia šiandien Seimo daugumos ir opozicijos aritmetika? Itin pagausėjusi Mišri Seimo narių grupė, joje net vienuolika narių. Kilus abejonių dėl parlamentinių išlaidų Justas Džiugelis pasitraukė iš Tėvynės Sąjungos-Lietuvos Krikščionių demokratų frakcijos, Marius Matijošaitis sustabdė narystę Laisvės partijoje. Gal būtų logiška pasitraukti ir iš frakcijos? Bet opozicija neteko apkaltos būdu iš Seimo pašalinto Petro Gražulio, Vytautas Gapšys tapo antru nepriklausomybę atgavusios Lietuvos istorijoje kalėjime reziduojančiu Seimo nariu.

– Į kadencijos pabaigą Mišrios Seimo narių grupės didėjimas visiškai įprastas žvelgiant ir į ankstesnes kadencijas. O aritmetika paprasta: dabar iš 141, kiek Seime turėtų būti narių, yra 139, kurie dalyvauja posėdžiuose ir balsuoja, nes P. Gražulis neteko mandato, o V. Gapšys dėl suprantamų priežasčių negali balsuoti. Tarp šių 139 valdančioji dauguma turi 72 balsus, nes nei J. Džiugelis, nei juo labiau M. Matijošaitis, kuris tik suspendavo narystę Laisvės partijoje, bet nėra pasitraukęs iš šios partijos frakcijos Seime, nėra paskelbę, kad traukiasi iš valdančiosios koalicijos. Priėmimo stadijoje įstatymų priėmimui reikia 71 balso. Tačiau bet kuriuo atveju geriau, kai pavyksta rasti didesnį sutarimą su opozicija ar jos dalimi.

– Šis Seimas gali tapti rekordiniu savo narių apkaltomis. Jei KT verdiktas būtų nepalankus Remigijui Žemaitaičiui, ar klausimas dėl jo mandato bus sprendžiamas jau pavasario sesijoje, kai jis varžysis prezidento rinkimuose?

– Šių dalykų nesiečiau: jei bus atitinkamas KT sprendimas, Seimas turės atitinkamai apsispręsti.

– Gal yra kokių naujienų dėl V. Gapšio? Gal jis kreipėsi į jus su kokiais nors prašymais?

– Ne.

Siūlo griežtinti

– Kaip siūlote spręsti parlamentinių išlaidų skaidrumo problemą? Kaip vertinate tyrimą, atskleidusį abejotiną parlamentarų sąžiningumą?

– Tyrimą ir klausimų dėl Seimo narių veiklos keliančius atvejus vertinu kaip gerą viešumo dozę, kuri parodo, kad yra problemų su savikontrole.

Matau du dalykus, ką galėtume padaryti Seime. Visų pirma, Seimo valdybos iniciatyva nekeičiant įstatymų sugriežtinti tvarkas, kad būtų tam tikros lubos vienos rūšies išlaidoms, tai yra, kad nebūtų nepagrįstai atrodančių išlaidų kažkurios vienos rūšies prekėms, įrangai ir pan. Tą tikrai galima padaryti ir padarysime.

Taip pat reikia sugriežtinti atsiskaitymų tvarką. Žinoma, visada norisi, kad Seimo nariai, kaip suaugę, sąmoningi, atsakomybę rinkėjams jaučiantys žmonės, patys tuos dalykus sukontroliuotų. Tačiau praktika rodo, kad ne visuomet tai pavyksta. Vadinasi, reikia griežtinti tvarkas.

Kalbant apie labiau fundamentalius sprendimus, pati esu už Konstitucijos keitimą iš jos išbraukiant parlamentinių išlaidų klausimą ir jį perkeliant tik į Seimo statuto lygį. Tai atrištų rankas kitaip reglamentuoti šį klausimą. Perspektyvoje, manau, reikėtų sumažinti parlamentinei veiklai skirtų išlaidų proporciją.

Bet Konstitucijai pakeisti reikia labai didelio, praktiškai visų parlamentinių frakcijų palaikymo Seime – 94 balsų dukart. Esu paprašiusi frakcijų seniūnų, kad jie šį klausimą aptartų frakcijose. Tai ne politinis, ne rinkiminis, o grynai Seimo narių veiklos klausimas, todėl manau, kad Konstitucijoje taip smulkiai reglamentuoti to nereikėtų.

– Pridėti parlamentinėms išlaidoms skirtų lėšų prie atlyginimo nesiūlote?

– Nemanau, kad dabar verta apie tai kalbėti. Reikėtų praktiniu lygmeniu sugriežtinti atsiskaitymo už išleistas lėšas tvarką ir įvesti tam tikras ribas tos pačios rūšies prekėms ir pan.

– Ar jaučiatės visiškai rami dėl savo pačios panaudotų parlamentinių išlaidų ne tik per šią, bet ir ankstesnes kadencijas?

– Jaučiuosi rami.

Įpareigos įstatymas

– Kaip vertinate siūlomą projektą dėl ambasadorių skyrimo tvarkos keitimo, kuris kilo po prezidento ir užsienio reikalų ministro nesutarimų?

– Tam tikrus saugiklius naudinga įvesti. Žinoma, to nereikėtų, jei nebūtų tokio ilgo ir sudėtingo derinimo proceso tarp dviejų institucijų, koks jis buvo pastaraisiais metais. Ar teisinio mechanizmo reikės ateityje, ar jis bus naudojamas, o gal jo nereikės lengviau sutariant šiuo atveju prezidentui ir užsienio reikalų ministrui, matysime. Bet remiantis tuo, kad sutarimą buvo labai sudėtinga pasiekti ir tai turėjo praktinių padarinių, kai ganėtinai ilgą laiką neturėjome ambasadorių mums svarbiose sostinėse, teisiniai rėmai bus naudingi.

– Ar manote, kad apskritai kažkas teisiškai nesureguliuota, ar tai tik asmenybių problemos, kad nuolat atsiranda prezidento nesusikalbėjimas su Vyriausybe ir Seimu?

– Nuo pat šios kadencijos pradžios, kai kilo pirmieji nesutarimai, laikiausi pozicijos, kad geriausia ne įstatymiškai įpareigoti institucijas susitarti tarpusavyje, o apeliuoti į pareigūnų ar politikos lyderių atsakomybę, valstybinį požiūrį ir gerą valią. Taip manau ir šiandien, juk akivaizdu, kad įstatymiškai visko iki smulkmenų sureglamentuoti neįmanoma – ar kalbėtume apie diplomatų klausimą, ambasadorių skyrimo procesą, ar atstovavimą Europos Vadovų Taryboje, kur sprendžiami skirtingo svorio klausimai, tad būtų naudinga turėti sutarimą tarp prezidento ir premjerės ar premjero, kliautis pareigūno, politikos lyderio atsakingumu.

392 – tiek teisės aktų šiuo metu yra Seimo sesijos programoje.

– Ir kad kuris nors nesijaustų esantis vyresnysis brolis?

– Taip, kad ir šito nebūtų.

Šansai rinkimuose

– Jūsų vadovaujamas Liberalų sąjūdis ką tik apskundė nuosprendį vadinamojoje „MG Baltic“ korupcijos byloje, bet kol kas partija nuteista, 376,6 tūkst. eurų sumokėta. Kaip partija sprendžia lėšų klausimą, kurių tikrai nemažai reikės EP ir Seimo rinkimams? Jūsų manymu, partijos rezultatus labiau paveiks reputaciniai ar finansiniai praradimai?

– 2019 ir 2020 m. EP ir Seimo rinkimuose turėjome labai taupius biudžetus, tad mums jokia naujiena taupyti per rinkimų kampaniją. Nemanau, kad tai bus galutinis faktorius, nulemsiantis žmonių pasirinkimus. Koncentruojamės į darbus, į programą, ir manau, kad tai nulems. Turime patirties, kuri rodo, kad ne pinigai partijų sąskaitoje lemia galutinį rezultatą.

– O kokių tikitės rezultatų? Praėjusiuose Seimo rinkimuose laimėjote trylika mandatų, o EP – vieną.

– Seimo rinkimuose programa minimum – turėti panašaus dydžio frakciją kaip dabar, bet visiškai realistiška šį skaičių ir padidinti. EP rinkimuose, kurie partine linija taip pat yra svarbūs, turime stiprų sąrašą, patyrusį ir puikiai žinomą lyderį Eugenijų Gentvilą. Manau, turime gerus šansus bent jau išlaikyti, ką turėjome, – vieną mandatą, o gal ir padidinti šį skaičių.

– Nesigailite, kad nei Liberalų sąjūdžio, nei konkrečiai jūsų pavardės nėra tarp pretendentų į valstybės vadovus?

– Partijoje nutarėme koncentruotis į EP ir Seimo rinkimus, manau, kad tai buvo teisingas apsisprendimas ir nesigailiu jo.

Laisvę reikia branginti

– Seimo pavasario sesija prasideda Kovo 11-osios išvakarėse. Ką pasakytumėte žmonėms, kurie šiandien nusivylę, sako, kad ne už tokią Lietuvą kovojo, ne tokios tikėjosi?

– Man labai didelį įspūdį padarė šviesaus atminimo Antano Terlecko anūko, taip pat Antano Terlecko, pernai pasakyta kalba iš Seimo tribūnos. Jis pasakojo paklausęs savo senelio, ar už tokią Lietuvą jis kovojo. Šis atsakė, kad kovojo už laisvą Lietuvą ir negalvojo, kaip ta laisvė atrodys, kokia ji bus, ar bus pakankamai patogi, maloni. Tai jau detalės, o kovojo jis už laisvą Lietuvą ir tai buvo esmė.

Šiandien, matydami Rusijos agresiją Ukrainoje, visi galime įvertinti, kokia brangi yra laisvė ir kaip skausmingai, sunkiai, kaip tragiškai gali prireikti ją ginti. Todėl man atrodo, kad būtina ją dar labiau branginti, puoselėti ir saugoti.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų