- Vaidotas Beniušis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valdantieji konservatoriai ėmėsi iniciatyvos, kad Europos Vadovų Taryboje Lietuvai atstovautų ne prezidentas Gitanas Nausėda, o premjerė Ingrida Šimonytė.
Po pokalbių su politikais, diplomatais ir politikos ekspertais BNS pateikia svarbiausius argumentus už ir prieš siūlomas permainas.
Politinė tradicija.
Už permainas: Tradiciją reikia keisti, jei ji nėra naudinga valstybei. Dalia Grybauskaitė vietos Briuselyje nusipelnė dėl asmeninių kompetencijų. Lietuva nėra pirmoji Europos šalis, kur tokie ginčai sprendžiami įstatymo pataisomis arba Konstituciniame Teisme – taip buvo Lenkijoje, Rumunijoje ir Suomijoje, o dėmesys šiems klausimams rodo, kad Vyriausybei labiau rūpi europinė darbotvarkė.
Prieš permainas: Konservatoriai taiko dvigubus standartus, siekdami plėsti savo įtaką – jų remiamai D. Grybauskaitei patys užleido vietą Europos Vadovų Taryboje, o iš politinio oponento G. Nausėdos nori šią teisę atimti. Valstybės vadovų įgaliojimų derinimas priklausomai nuo asmenybių ar politinių priklausomybių nedera su Vakarų demokratijos tradicija.
Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda/Scanpix nuotr.
Konstituciniai įgaliojimai.
Už permainas: Lietuvos santykiai su ES neturi būti laikomi užsienio politikos santykiais, nes ES skiriasi nuo klasikinių tarptautinių organizacijų sprendimų priėmimo tvarka ir jų vykdymu. ES kompetencija tiesiogiai susijusi su Vyriausybės vykdoma nacionaline politika, ES teisės aktus galima taikyti tiesiogiai, jie turi viršenybę nacionalinių įstatymų atžvilgiu. Net ir sprendžiant ES užsienio politikos klausimus premjero dalyvavimas nebūtų ydingas, nes pagal Konstituciją Vyriausybė užsienio politiką vykdo kartu su prezidentu. Prezidentas negali priklausyti politinei partijai, todėl nedalyvauja europinių partijų pasitarimuose, kurie dažnai rengiami ir prieš Europos Vadovų Tarybas, tai mažina prezidento, o kartu ir šalies įtaką.
Prieš permainas: Prezidentas turi konstitucinius įgaliojimus spręsti pagrindinius užsienio politikus klausimus. Europos Vadovų Taryba nustato ES bendrą užsienio ir saugumo politiką, ES yra tarptautinė organizacija – nors ir labai specifinė – todėl negalima nuneigti, kad tai yra užsienio politikos dalis, juo labiau, kad Lietuvoje ES klausimų koordinavimas patikėtas Užsienio reikalų ministerijai. Seimo ar Vyriausybės įvesti apribojimai vykti į Europos Vadovų Tarybą pažeistų prezidento konstitucines teises užsienio politikos srityje. Net jei svarstomi klausimai būtų vykdomosios valdžios reikalai, prezidentas gali juos spręsti, nes yra vykdomosios valdžios dalis, ministrai jam yra atsakingi. Rotuoti prezidentą ir premjerą priklausomai nuo klausimų praktiškai neįmanoma, nes sesijose būna skirtingų temų, Europos Vadovų Taryba yra politinis klubas, o vieno asmens dalyvavimas jame užtikrina tęstinumą. Rotacijos netaiko nė viena ES šalis. Partiškumo nereikia pervertinti, nes vadovai atstovauja valstybėms, ne partijoms, be to, pati I. Šimonytė nėra partijos narė.
Mandato klausimas.
Už permainas: Kuriant ES teisės aktus esminį vaidmenį atlieka Seimas ir Vyriausybė, o ne prezidentas. Europos Vadovų Tarybos sprendimai gali daryti didelę įtaką ES teisėkūrai. Lietuvos pozicijas tvirtina Seimas ir Vyriausybė, dėl prezidento autonomiškumo nėra galimybių užtikrinti, kad patvirtinto mandato būtų laikomasi, nes prezidentas nėra atskaitingas Seimui. Seimo statuto nuostatos sukonstruotos premjero dalyvavimui Europos Vadovų Taryboje.
Prieš permainas: Praktiniai klausimai dėl to, kaip prezidento įgaliojimai dera su Vyriausybės ir Seimo mandatu, sėkmingai praktiškai išspręsti D. Grybauskaitės prezidentavimo metu, įtvirtinus nuostatą ir praktiką, kad prezidentas vyksta su suderinta Lietuvos pozicija. Europos Vadovų Taryba nepriima teisės aktų, ji priima politinius sprendimus ir gaires, o tai dera su prezidento vaidmeniu. G. Nausėda gavo tautos mandatą, kai įveikė I. Šimonytę prezidento rinkimuose, o rinkimų kampanijos metu nė vienas iš jų neginčijo prezidento įgaliojimų Europos Vadovų Taryboje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
R. Žemaitaitis: rinkimų rezultatai rodo, kad „Nemuno aušra“ turi rinkėją (tiesiogiai)
Šalies vadovo posto siekęs eksparlamentaras Remigijus Žemaitaitis sako, jog pirmojo prezidento rinkimų turo rezultatai yra geras signalas jo vadovaujamai partijai „Nemuno aušra“. Anot politiko, balsavimas šalies vadovo rinki...
-
G. Nausėda įvertino rinkimų pasiekimus: nevarykime Dievo į medį (tiesiogiai)4
Nors vylėsi būti perrinktas dar pirmajame prezidento rinkimų ture, šalies vadovas Gitanas Nausėda tikina, jog pasiektas rezultatas yra geras. Anot politiko, dabar svarbu pasiekti pergalę po dviejų savaičių vyksiančiame pakartotiniame balsavime,...
-
Trečias rinkimuose likęs I. Vėgėlė: atidaviau savo jėgas, tačiau stebuklas neįvyko (vaizdo įrašas)
Į antrąjį turą nepatekęs Ignas Vėgėlė tikina, kad šio lūkesčio išsipildymas prilygtų stebuklui. Pasak jo, prastesnį nei tikėjosi pasirodymą rinkimų metu lėmė balsų pasiskirstymas tarp kitų kandidatų. ...
-
Prezidento rinkimai: kaip balsavo didžiųjų miestų rinkėjai5
Vilniaus miesto rinkėjai šalies vadovo postą norėtų patikėti konservatorių kandidatei, premjerei Ingridai Šimonytei. Per sekmadienį vykusius rinkimus ji triumfavo sostinėje, čia aplenkdama dabartinį Prezidentą Gitaną Nausėdą. ...
-
Į antrąjį turą patekusi I. Šimonytė: man pavyko neišbarstyti žmonių pasitikėjimo (vaizdo įrašas)13
Į antrąjį prezidento rinkimų turą patekusi Ingrida Šimonytė sako mananti, kad jai pavyko neišbarstyti 2020 metų Seimo rinkimuose gauto žmonių pasitikėjimo. ...
-
D. Asanavičiūtė apgailestauja dėl pilietybės referendumo: trečią kartą jo nebeorganizuočiau11
Sekmadienį Lietuvoje nesėkmingai praėjus referendumui dėl pilietybės išsaugojimo, jo iniciatorė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narė Dalia Asanavičiūtė sako, kad, atsižvelgus į pastarojo balsavim...
-
Politologai įvardijo, kas prezidento rinkimuose pakišo koją I. Vėgėlei11
Sekmadienį pasirodę pirmojo prezidentinių rinkimų turo rezultatai politologų nenustebino. Pasak jų, intriga, kas pateks į antrąjį prezidentinių rinkimų turą, pradėjo blėsti po prasto Igno Vėgėlės pasirodymo debatų metu. ...
-
S. Kairys Belgijoje su ES kolegomis aptars pasirengimą dirbtinio intelekto amžiui
Kultūros ministras Simonas Kairys pirmadienį ir antradienį lankysis Antverpene ir Briuselyje, kur su Europos Sąjungos (ES) kultūros ministrais diskutuos kultūros vaidmens stiprinimo ir pasirengimo dirbti dirbtinio intelekto (DI) amžiuje klausimais. ...
-
Baltijos šalių premjerai Vilniuje aptars saugumo situaciją, sankcijas Rusijai
Vilniuje susirinksiantys Baltijos šalių premjerai aptars saugumo situaciją, paramą Ukrainai, sankcijas Rusijai. ...
-
Politologai tikisi solidesnių antrojo turo debatų: bus intrigų?12
Pirminiais duomenimis, į antrąjį Lietuvos prezidento rinkimų turą patekus Gitanui Nausėdai ir Ingridai Šimonytei, BNS kalbinti politologai teigia, kad dabartinis šalies vadovas susirinks didelę dalį „protesto“ balsų, ir intri...