Teismas iš dalies tenkino K. Biliaus skundą ir panaikino Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimo dalį, kuria atšauktas jo registravimas kandidatu į Seimą, nes jis nenurodė bendradarbiavęs su KGB.
Priimdamas sprendimą teismas rėmėsi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) paaiškinimu, kad, jo duomenimis, K. Bilius Valstybės saugumo komitete (KGB) Šiaulių skyriuje atliko pagalbines-ūkines funkcijas, o toks asmuo negali būti laikomas kadriniu šios tarnybos darbuotoju.
Be to, LVAT konstatavo, kad pagalbinių-ūkinių funkcijų pareigų atlikimas negali būti laikomas sąmoningu bendradarbiavimu su KGB, o Genocido centras teigė neturintis duomenų, jog K. Bilius būtų gavęs ir atlikęs kokias nors KGB užduotis.
Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad VRK pati netyrė, nerinko duomenų apie K. Biliaus veiklą, o priimdama sprendimą rėmėsi Genocido centro informacija. Tuo metu joje nenurodyta, jog šis politikas yra sąmoningai bendradarbiavęs su Sovietų Sąjungos specialiosiomis struktūromis.
LVAT teigimu, jo sprendimas neužkerta kelio VRK rinkti tokius įrodymus apie K. Bilių.
Be to, teismas pabrėžė, kad Ypatingojo archyvo pateikta K. Biliaus asmens kortelė nėra pakankamas įrodymas, kuriuo vieninteliu būtų galima pagrįsti šio asmens sąmoningą bendradarbiavimą su KGB.
Demokratiški, legitimūs ir teisėti rinkimai yra viešasis valstybės ir visuomenės interesas bei siekiamybė.
LVAT akcentavo, kad VRK privalo vadovautis Rinkimų kodekse įtvirtintu teisėtumo principu – laikytis imperatyvaus reikalavimo, kad jos veikla ir priimami sprendimai atitiktų Rinkimų kodekso ir kitų teisės aktų reikalavimus, o sprendimai būtų pagrįsti ir motyvuoti.
„Demokratiški, legitimūs ir teisėti rinkimai yra viešasis valstybės ir visuomenės interesas bei siekiamybė, o rinkimų teisę įgyvendinančiam subjektui turi būti aiškiai nurodyti visi VRK tokiame rinkimų procese priimamų sprendimų teisiniai bei faktiniai pagrindai“, – rašoma nutarime.
LVAT sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Praėjusią savaitę VRK panaikino dviejų kandidatų – Taikos koalicijos sąraše antru numeriu įrašyto Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus Danuko Arlausko ir partijos „Nemuno aušra“ sąraše septintą numerį turėjusio Kelmės rajono vicemero K. Biliaus – registraciją, nes jie kandidato anketose nenurodė savo bendradarbiavimo su KGB.
Rinkimų kodeksas reikalauja, kad kandidatai nurodytų, ar yra sąmoningai bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, o VRK privalo šiuos duomenis paskelbti savo interneto svetainėje per 24 valandas nuo anketos pateikimo.
To nedeklaravę kandidatai šalinami iš rinkimų, nes šis pažeidimas laikomas šiurkščiu.
K. Bilius šią savaitę ir teisme, ir anksčiau per VRK posėdį, tvirtino niekada nedirbęs KGB ir neturėjęs jokių kontaktų su šią Sovietų Sąjungos represine struktūra.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) pateiktą iš Ypatingojo archyvo gautą jo asmens kortelę politikas vadino klastote ir žadėjo dėl to kreiptis į Generalinę prokuratūrą.
Šioje kortelėje nurodoma, kad K. Bilius 1989–1991 metais dirbo KGB padalinyje Šiauliuose. Ten esą ėjo suvirintojo-santechniko pareigas, už pusę etato jam skirta 60 rublių alga, taip pat teigiama, kad tai buvo antraeilės pareigos.
K. Bilius tikino turįs tikrą dokumentą – savo Darbo knygelę, kurioje nėra jokio įrašo apie darbą KGB Šiaulių padalinyje.
Pagal ją, K. Bilius 1988–1990 metais buvo žolės riedulio meistrų komandos „Tauras“ viršininkas.
Anot politiko, Šiaulių KGB dirbo jo jau miręs brolis Juozas.
K. Bilius ir D. Arlauskas iš rinkimų kovos pašalinti po pakartotinio VRK kreipimosi į LGGRTC. Paaiškėjo, kad anksčiau centras netikrindavo, ar kandidatai nėra dirbę KGB, tikrindavo tik, ar jie nėra slapta bendradarbiavę su šia represine struktūra.
Seimo rinkimai vyks spalio 13 dieną.
Naujausi komentarai