Pagal paskutinę Seimo rudens sesiją priimtą Valstybės tarnybos įstatymo pataisą, reikalavimas, kad valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančios pareigybės turi būti panaikintos arba vietoj jų įsteigtos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės, įsigalios nuo 2026 metų sausio.

Už tai bal­sa­vo 78 parlamentarai, prieš buvo vienas, aštuoni su­si­lai­kė.

Visa Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija balsuojant nedalyvavo, projektą palaikė tik du liberalai. Praėjusioje kadencijoje jų balsais valstybės tarnybos reforma buvo priimta.

Vadinamojo ištarnybinimo nukėlimą inicijavo daugiausia naujosios valdančiosios daugumos atstovai.

Vieno jų, socialdemokrato Martyno Katelyno teigimu, iki praėjusių metų pabaigos turėjo būti „ištarnybinti“ visi valstybės tarnautojai, kurių veikla formaliu požiūriu neapėmė viešojo administravimo funkcijų.

„Dėl tokio gana paviršutiniško bandymo spręsti valstybės tarnybos problemas susiklostė chaotiška ir didelės dalies esamų valstybės tarnautojų atžvilgiu nesąžininga situacija“, – teigė jis.

Pasak parlamentaro, pradėjus įgyvendinti reformą ir kai kuriose įstaigose „ištarnybinus“ dalį tarnautojų, susidarė padėtis, kai skirtingose įstaigose tą patį darbą atlieka ir valstybės tarnautojai, ir pagal darbo sutartį dirbantys darbuotojai.

Pagal pernai įsigaliojusį naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose sudarytos komisijos turėjo įvertinti valstybės tarnautojų pareigybes ir tas, kurios nevykdo viešojo administravimo bei neatitinka valstybės tarnautojo apibrėžimo, nuo sausio 1 dienos panaikinti.

Seimo nariai M. Katelynas, Kęstutis Vilkauskas ir Rita Tamašunienė iš pradžių siūlė, kad nuo sausio 1 dienos turi būti panaikintos tik laisvos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančios pareigybės.

Dėl tokio gana paviršutiniško bandymo spręsti valstybės tarnybos problemas susiklostė chaotiška ir didelės dalies esamų valstybės tarnautojų atžvilgiu nesąžininga situacija.

Užimtas pareigybes jie siūlė naikinti tik tada, kai jas einantis valstybės tarnautojas išeitų iš darbo.

Tačiau parlamentas atsižvelgė į Seimo Teisės departamento, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narių, atsakingų institucijų nurodytas rizikas ir nutarė, kad jau galiojantis valstybės tarnautojų „ištarnybinimas“ tiesiog turėtų būti nukeltas metams – iki 2026 metų sausio 1 dienos.

M. Katelyno teigimu, nors siūlymas atidėti vadinamąjį ištarnybinimą parengtas praėjusių metų pabaigoje, o priimtas jau sausį, kai jau procesas turėjo būti baigtas, tik penktadalis įstaigų spėjo daliai darbuotojų panaikinti valstybės tarnautojo statusą.

„Da­tos nu­kė­li­mas kaip tik mums ir leis pa­tai­sy­ti, taip pat gal­būt grą­žin­ti į vals­ty­bės tar­ny­bą tuos žmo­nes, ku­rie to statuso ne­te­ko“, – sakė Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narė Rita Tamašunienė.

Konservatorius Audrius Petrošius atkreipė dėmesį, kad „ištarnybinimo“ procesas sustabdytas ir pačioje Seimo kanceliarijoje.

Anot jo, tokiu būdu visuomenei siunčiama žinia, kad galima nesilaikyti priimtų įstatymų.

„Pa­siun­tė­me la­bai ne­gra­žią ži­nią, mes pa­tys ne­si­lai­ko­me įsta­ty­mo ir ti­ki­mės, kad lai­ky­sis ki­ti sub­jek­tai“, – sakė Seimo narys.

Grupė konservatorių ir liberalų kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydami vetuoti minėtą Valstybės tarnybos įstatymo pataisą.

Jų teigimu, toks pakeitimas į nelygiavertę padėtį pastato mažiausiai 625 valstybės tarnautojus, palyginti su tais, kurių atžvilgiu įstatymo nespėta pritaikyti ir jų situacijos teisiškai pakeisti nėra galimybių.

„Teisėkūros procesas turi būti paremtas taisyklėmis, negalima jų laužyti ar nesilaikyti. Seimas, kaip įstatymo leidėjas, turi būti pavyzdžiu visuomenei – negalima teisės aktų priiminėti chaotiškai, keisti jų galiojimo atgaline data“, – tvirtino A. Petrošius.

Anot kreipimosi autorių, pateikiant šią pataisą Seime pažeista procedūra, todėl tolesnis klausimo svarstymas tapo neteisėtas, dėl to kreiptasi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją.