„Man atrodo, geras produktas, gerai pavyko padirbėti, rasti gerų formuluočių. Kadangi turime patirties, kaip veikia panašios struktūros kitose srityse, pavyzdžiui, Kultūros taryba, manau, yra pasiteisinę dalykai“, – per Vyriausybės posėdį sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

„Kuo mažiau valdžios dalyvavimo, tuo mažiau kokių nors insinuacijų, tuo labiau pačios visuomenės informacijos priemonės tarpusavyje ieško konsensuso, kurie svarbūs šiam laukui“, – tvirtino ji.

Ir premjerė, ir kultūros ministras Simonas Kairys vylėsi, kad Visuomenės informavimo įstatymo pataisas pavyks Seimui pateikti kitą savaitę.

Pagal jas, dabartinį Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą pakeistų Medijų rėmimo fondas.

S. Kairio teigimu, egzistuojantis modelis nepritaikytas spręsti šios dienos žiniasklaidos iššūkių, nelankstus, nepajėgus užtikrinti šios srities gyvybingumo ir plėtros, neefektyvus valdymo bei atskaitingumo aspektais.

Naujas modelis pritaikytas remti platesnį spektrą žiniasklaidos srities projektų, atkreipiant dėmesį į neįgaliųjų prieinamumą, retransliavimą, stipendijų žurnalistams atsiradimą.

„Geras pavyzdys buvo karantinas, į kurį fondas iš esmės nesureagavo. Karo atveju buvome priversti keisti įstatymus ir tokiu būdu turėti tą lankstumą, kurio esama sistema neužtikrina“, – sakė jis.

Ministras pabrėžė, kad naujame modelyje eliminuotas valdžios institucijų dalyvavimas priimant sprendimus dėl atskirų projektų finansavimo.

Projekte numatyta, kad Medijų rėmimo fondą sudarys trys dalininkai –  Kultūros ministerija, Visuomenės informavimo etikos asociacija ir Kultūros periodinių leidinių asociacija. Tačiau jo taryboje tarp dešimties narių nebus nė vieno valdžios institucijų atstovo – tik žurnalistus rengiančios aukštosios mokyklos ir įvairių žiniasklaidos organizacijų pasiūlyti nariai.

Dabartinis fondas turi 21 dalininką – pradedant architektų ir baigiant teisininkų organizacijomis. Jo taryboje dirba po vieną Kultūros bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų atstovą.

„Naujas modelis pritaikytas remti platesnį spektrą žiniasklaidos srities projektų, atkreipiant dėmesį į neįgaliųjų prieinamumą, retransliavimą, stipendijų žurnalistams atsiradimą“, – sakė S. Kairys.

Jis pabrėžė, kad fondo paramą galės gauti ne tik viešosios informacijos rengėjų, bet ir skleidėjų projektai.

„Čia pavyzdys, tarkime, Pietryčių Lietuva, kalbinis prieinamumas ir pan. Taip pat fiziniai asmenys galės teikti projektus gauti fondo finansavimą“, – naujoves vardijo kultūros ministras.

Medijų rėmimo fondas taip pat skirs stipendijas žurnalistams, vykdys projektų įgyvendinimo ir finansinę priežiūrą, vertins projektų rezultatų poveikį visuomenei, organizuos tyrimus, rengs ir skelbs projektų rezultatų apžvalgą.

Projekte numatyta, kad parama bus skiriama kultūrinei, regioninei žiniasklaidai, naujienų, tiriamajai ir šviečiamajai žurnalistikai bei projektams, pagal tarybos siūlomas programas.

Į fondo lėšas negalės pretenduoti LRT, viešųjų ryšių, reklamos, informacijos agentūrų, mokslo ir studijų institucijų, švietimo įstaigų projektai, taip pat knygų, garso, vaizdo studijų leidybos, politinių organizacijų projektai.

Siūloma, kad fondo direktorių viešojo konkurso būdu atrinktų, skirtų į pareigas ir iš jų atleistų dalininkų susirinkimas.

Anot S. Kairio, pataisos parengtos drauge su žiniasklaidos atstovais.

Panaikinti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą ir vietoj jo įsteigti Žiniasklaidos rėmimo fondą ketino ir praėjusios kadencijos Seimas. Tačiau tuomečio Kultūros komiteto pirmininko „valstiečio“ Ramūno Karbauskio vadovautos darbo grupės parengtas projektas buvo atmestas.

Kurti naują žiniasklaidos rėmimo modelį tuomet imtasi po kultūrinės spaudos atstovų priekaištų ir protestų dėl ydingos finansavimo tvarkos.

Šiemet Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo biudžetas siekė 3,241 mln. eurų. Išskyrus valstybės subsidijas, kitų lėšų fondas neadministruoja.