- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjusiais metais išduotas rekordinis leidimų laikinai gyventi Lietuvoje skaičius, daugiausiai jų gavo nuo Rusijos vykdomo karo bėgantys ukrainiečiai, nurodoma ketvirtadienį Migracijos departamento paskelbtame 2022-ųjų migracijos metraštyje.
2022-aisiais departamentas iš viso išdavė 133 628 leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Iš jų 117 091 leidimas išduotas pirmą kartą, o dar 16 537 leidimai užsieniečiams pakeisti.
„Šie skaičiai taip pat yra rekordiniai per visą Migracijos departamento veiklos istoriją“, – ketvirtadienį išplatintame pranešime nurodo departamentas.
2021-aisias užsieniečiams iš viso buvo išduotas 51 821 leidimas (pirmą kartą išduoti 35 404 leidimai, pakeisti – 16 417).
„Aišku, jeigu paimtume pirmą kartą išduotų leidimų gyventi skaičių, tai daugiau nei pusė sudaro leidimai gyventi išduoti ukrainiečiams, kurie bėgo nuo karo. Bet net jei atimtume juos (...) vis tiek lieka 53 tūkst. kitų imigrantų, naujai atvykusių į Lietuvą, ir tai yra nepilnai dvigubai daugiau nei metais prieš“, – BNS sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
Praėjusiais metais daugiausiai leidimų laikinai gyventi išduota ar pakeista Ukrainos piliečiams, iš viso – 83 940.
Šie skaičiai taip pat yra rekordiniai per visą Migracijos departamento veiklos istoriją.
Pasak Migracijos departamento, 2022-iaisiais pagrindine Ukrainos piliečiams išduotų leidimų laikinai gyventi Lietuvoje priežastimi tapo karo pabėgėliams Europos Sąjungos taikomas laikinosios apsaugos mechanizmas.
Per 30 tūkst. leidimų baltarusiams
Antroje vietoje šioje statistinėje kategorijoje yra Baltarusijos piliečiai, jiems praėjusiais metais išduota ar pakeista 30 815 leidimų laikinai gyventi Lietuvoje. Rusijos piliečiams pernai išduoti arba pakeisti 5 042 minėti dokumentai.
„Šiek tiek paradoksalu, kad nors Rusijos piliečiams taikomi apribojimai atvykti į Lietuvą (...), bet praėjusiais metais Rusijos piliečių atvyko gal 1 tūkst. daugiau nei metais prieš“, – pažymėjo E. Gudzinskaitė.
Pasak jos, tokią tendenciją galima aiškinti tuo, jog Lietuva priima „demokratinių jėgų atstovus, žurnalistus, visuomenininkus“ bei tuo, kad 2022-ųjų pradžioje, Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, dalis Rusijos įmonių persikėlė į Lietuvą.
„Kalbant apie Baltarusijos piliečius, jų atvyksta daugiau. Bet vėlgi, priežastys yra tos, kad kaip informacinių technologijų (IT) specialistai pagrinde, kaip tiesiog darbo jėga (...), kita dalis – nuo režimo bėgantys“, – teigė direktorė.
Daugiau nei 1 tūkst. leidimų išduota ar pakeista Uzbekistano, Kirgizijos, Tadžikistano, Indijos bei Sakartvelo piliečiams.
„Šiais metais ir toliau imigracija darbo pagrindu tęsis (...). Mes sudarom galimybę darbuotojams lengviau pasiekti Lietuvą per išorės paslaugų tiekėjus. Tokiu būdų mes palengvinsime atvykimą iš Vidurio Azijos valstybių“, – kalbėjo departamento direktorė.
Migracijos departamentas pranešime taip pat pažymi, jog 2022-aisiais išduota ar pakeista beveik tris kartus daugiau leidimų laikinai gyventi užsieniečiams, kurie Lietuvoje dirba aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą.
Šiek tiek paradoksalu, kad nors Rusijos piliečiams taikomi apribojimai atvykti į Lietuvą (...), bet praėjusiais metais Rusijos piliečių atvyko gal 1 tūkst. daugiau nei metais prieš.
Dėl šios priežasties iš viso išduoti 4145 leidimai, užpernai tokių buvo – 1428.
Migracijos departamento teigimu, tokį padidėjimą aiškinti galima Lietuvoje išaugusiu aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojų atvykusių iš Rusijos bei Baltarusijos skaičiumi.
Kaip nurodė E. Gudzinskaitė, maždaug apie 70 proc. aukštos profesinės kvalifikacijos specialistų buvo Baltarusijos piliečiai, 20 proc. – Rusijos ir 10 proc. kitų šalių.
Anot metraščio, daugiausia leidimų laikinai gyventi išduota bei pakeista dėl to, jog užsieniečiui šalies įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka suteikta laikinoji apsauga, tokių buvo – 64 215.
49 049 leidimai suteikti dėl to, kad užsienietis ketina dirbti Lietuvoje, kai jo profesija įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą arba Užimtumo tarnyba priėmė sprendimą, jog užsieniečio darbas atitinka šalies darbo rinkos poreikius.
„Tai yra gerai mūsų darbdaviams, mūsų ekonomikai. Todėl, kad darbdaviai nuolat patiria darbuotojų trūkumą“, – paklausta ar naudinga, jog į šalį vis daugiau migrantų atvyksta darbo tikslais, kalbėjo E. Gudzinskaitė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Daug papasakoti žadėjęs E. Masiulis pripažino kalbėjęs per skambiai: procese veikė valstybės vadovai
Nuo praėjusių metų pabaigos kalėjime sėdintis, vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje nuteistas buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis pripažįsta – visuomenei įsiminęs pažadas pateikti informaciją, ku...
-
V. Rupšys: Šiaulių bazė iki 2025 metų pabaigos galėtų priimti JAV naikintuvus F-358
Plečiant Šiaulių aviacijos bazę, joje iki 2025 metų pabaigos galėtų įsikurti ir NATO oro policijos misiją vykdyti JAV naikintuvai F-35, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys. ...
-
VSD: po atakų Rusijoje teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas
Valstybės saugumo departamentas (VSD), įvertinęs situaciją po išpuolio Rusijoje, ketvirtadienį posėdyje konstatavo, kad teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas. ...
-
Po gaisro Vilniuje daliai ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduojama tęsti ir penktadienį
Po trečiadienio vakarą sostinės Panerių gatvėje kilusio gaisro, Vilniaus miesto savivaldybė daliai švietimo ir ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduoja tęsti ir penktadienį. ...
-
Ilgamečiam „Aro“ rinktinės vadui – garbingas apdovanojimas3
Šią savaitę antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vado postą palikęs Viktoras Grabauskas generalinės prokurorės Nidos Grunskienės įsakymu apdovanotas Prokuroro garbės ženklo 2-ojo laipsnio medaliu. ...
-
G. Nausėda: Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija2
Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija, sako prezidentas Gitanas Nausėda valstybei minint 20-ąsias narystės Aljanse metines. ...
-
V. Benkunskas apie gaisro sostinėje padarinius: gyventojams rekomenduojama nusivalyti paviršius8
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pagalba savivaldybei pavyko išvengti didesnės taršos dėl trečiadienio vakarą Paneriuose kilusio gaisro. ...
-
JAV skyrė 228 mln. dolerių Baltijos šalių saugumui, trečdalis sumos – Lietuvai9
Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Virš Vilniaus – ratus sukantys sraigtasparniai4
Kai kuriuos vilniečius ketvirtadienį nustebino padangėje pamatytas vaizdas. Kariuomenės atstovai paaiškino, kodėl virš sostinės ratus suka sraigtasparniai. ...
-
Dalis vilniečių negavo perspėjimo apie didžiulį gaisrą: ministrė sako, kad reikės tai išsiaiškinti6
Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį šios sistemos įgyvendinimą. ...