Garsus dainininkas ir aktorius Andrius Mamontovas neslepia: politikais tapę artistai jam atrodo keistai. Apie Seime sėdinčius buvusius pramogų pasaulio veikėjus portalo vilniausdiena.lt forume dalyvavęs kūrėjas kalba su šypsena.

Su portalo vilniausdiena.lt lankytojais A.Mamontovas kalbėjosi ne tik apie politiką, bet ir apie kūrybą, asmeninį gyvenimą. Pasibaigus forumui A.Mamontovas pagyrė portalo vilniausdiena.lt lankytojus. Anot jo, iš pateiktų klausimų galima spręsti, kad forumo lankytojai yra ne paaugliai, o subrendę ir išsilavinę žmonės.

– Norėčiau sužinoti jūsų nuomonę apie politikų veiklą, Seimo išrinktuosius – didžiosios scenos atstovus. Kokią matote Lietuvos ateities viziją?

– Manau, kad mūsų valstybė yra ankstyvosios paauglystės stadijos ir mums reikėtų pirma suaugti, o ne bandyti vaidinti suaugusius.

– Ar svarstote galimybę eiti į politiką? Vis dėlto jau sukūrėte dainą pačiam prezidentui.

– Ar aš tikrai atrodau ne viso proto, kad ten eičiau? Būtų labai keista ir nejauku matyti save sėdintį Seime. Brrrrrr... Kiekvienas žmogus turi būti savo vietoje, pagal savo pašaukimą. Kokio velnio mėgstamam artistui reikia bandyti tapti nemėgstamu politiku, kaip kad tai atsitiko kai kuriems.

– Būtų labai smalsu sužinoti apie jūsų politines pažiūras ir politines asmenybes, kuriomis žavitės.

– Nepasitikiu nė viena partija, nes jų nariai atstovauja tos partijos interesams. Aš už nepriklausomas ir stiprias asmenybes, kurios yra moraliniai autoritetai žmonėms. Rinkimuose dalyvauju tik tam, kad laimėtų mažesnis blogis, tačiau tai darosi sunku nuspėti.

Visada simpatizavau Prezidentui Valdui Adamkui, nes mane žavi žmonės, turintys vidinę inteligenciją ir kultūrą. Kaip žmogui simpatizuoju užsienio reikalų ministrui Vygaudui Ušackui. Labiausiai nemėgstu politikų, kurie bėgioja iš vienos partijos į kitą arba tarnauja savo asmeninėms ambicijoms "būti prie vairo (lovio)".

– Kaip vertinate projektą "Vilnius – Europos kultūros sostinė (VEKS)? "Gatvės muzikos diena" – puikus sumanymas ir yra VEKS dalis, tačiau kaip jūs, gero projekto sumanytojas, vertinate kitus VEKS projektus? Pavyzdžiui, skulptūras prie Neries krantinės, ledo čiuožyklą ar Naujųjų metų sutikimą?

– Manau, kad VEKS yra unikali galimybė pristatyti Lietuvos kultūrą ne tik Europai, bet ir mums patiems. Tarkime, kiek Lietuvos piliečių matė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio originalus ar kitus pasaulyje žinomų Lietuvos menininkų darbus?

Gaila, kad turbūt dar nesame kaip valstybė pribrendę šiam renginiui, nes vietoj kalbų apie kultūrą girdime ir matome ginčus, kas valdys pinigus, skirtus kultūrai. Liūdna, kad ne iškiliausi šalies menininkai, o biurokratai sprendžia apie VEKS programą. O jūsų minėti įvykiai ir kūriniai kalba patys už save.

– Kaip vertinate atlikėjo Sashos Son galimybes "Eurovizijoje"? Ar jums neatrodo, kad šiam popso konkursui Lietuvoje teikiama per daug reikšmės?

– Labai gaila, kad atranka į "Euroviziją" Lietuvoje yra mokyklinės saviveiklos lygmens. Tas festivalis nelabai meniškas. Labiau politinis. Jam nereikėtų teikti daug reikšmės, bet ir nuvertinti galimybės tinkamai pristatyti savo šalį irgi nevertėtų. Manau, kad jeigu gali valstybė tam skirti lėšų, tai dalyvaukime, o jei negali – tai geriau ne.

– Labai smalsu, kodėl 2009 m. "Radiocentro" apdovanojimą įmetei į upę? Jau atsibodo kasmet gauti krūvą apdovanojimų? Nebijai, kad tauta gali įsižeisti – juk tarsi paniekinai jos sprendimą.

– Nepaniekinau niekieno sprendimo. "Radiocentras" visus metus grojo vienus atlikėjus, o metų pabaigoje nusprendė apdovanoti kitus, neva tai rimtus. Mano manymu, tai nepagarba nei vieniems, nei kitiems, taip pat klausytojams. Jie pasinaudojo mano vardu, kad pasireklamuotų pritraukdami mano gerbėjus. Negalėjau parsinešti netikro daikto į namus. Pykčio nelaikau, tai buvo daugiau spontaniškas meninis aktas ar performansas.

– Kaip vertinate tai, ką dabar kuria profesionalūs Lietuvos atlikėjai? Kurlink krypsta muzikos žanrai?

– Lietuviškoje scenoje man patinka senoji BIX ir nedaug kam žinomas Valdas Slabada. Dabar labai daug mokančių save pateikti, bet prabėgus laikui pastebi, kad nėra gilesnio pagrindo. Be jokios abejonės, kiekvienas žmogus turi savo mėgstamą muziką ir dėl skonio ginčytis nesu linkęs.

– Kodėl visokie radžiai gali leisti knygas, o jūsų eilėraščių knygos ar, tarkime, biografinė, yra tik blokados laikais išleistos?

– Radži turbūt jau pribrendo knygai, o aš dar ne. Man patinka daug išgyvenusių ir išminties sukaupusių žmonių mintys, o ne tie, kurie bando tapti rašytojais tik tam, kad galėtų jais vadintis.

– Esi visų menų meistras. Sakyk, kas įkvepia nuolatinei kūrybai?

– Na, nesu visų menų meistras... Netgi nežinau, ar galiu vadintis meistru, nes dar tik mokausi visko.

– Kuri veikla jums mieliausia: dainininko, aktoriaus, prodiuserio?

– Labiausiai man patinka per naktį rašyti dainas arba ieškoti garsų. Bet mano prioritetus jūs išvardijote būtent ta tvarka, kaip kad jie ir yra.

– Kuri daina iš jūsų visų jums yra pati pačiausia?

– Vienareikšmiškai atsakyti neįmanoma, nes kiekviena daina yra tam tikra "užkonservuota" akimirka. Turbūt mieliausios dainos, kurias daug metų groju koncertuose. Tarkime, dainą "Vandenyje" vis bandau išmesti iš programos, tačiau čia pat vėl imu ir sugroju.

– Daugelis vis dar viliasi, kad kada nors atgims legendinė grupė "Foje". Jau daug metų vėl grojate su Arnoldu Lukošiumi, taigi pusė darbo jau padaryta?

– Kadangi "Foje" įkūrėme su Arnoldu, tai ta grupė neakivaizdžiai ir gyvuoja, tik ji dabar vadinasi Andrius Mamontovas. Per 14 "Foje" gyvavimo metų grupėje keitėsi daug muzikantų, iš viso net 14 žmonių yra buvę jos nariai. Žmonės "Foje" sieja su paskutine jos sudėtimi, tačiau jeigu mes būtume ir toliau groję, galbūt ta sudėtis būtų tapusi tokia, kokia yra dabar?

Juolab kad aš vis tiek būčiau parašęs tas dainas, kurias parašiau savo solinės karjeros laikotarpiu.

Be to, "Foje" pavadinimas siejasi su tuo laiku, jo nuotaikomis. Gal dėl to žmonės jaučia nostalgiją tam pavadinimui, bet bandant sugrąžinti grupę reikėtų sugrąžinti ir laiką. O tai jau nelabai įmanoma.

– Ką reiškia marškinėliai su užrašu "Mamontovas užkniso juodai"?

– Tai reiškia, kad tai, ką sakau kitiems, galioja ir man. Savikritika ir saviironija man pažįstami ir nesvetimi dalykai.

– Žinau, kad Panevėžyje vienoje picerijoje yra jūsų vardu pavadinta pica. Kalbama, kad jos receptą sukūrėte pats. Gal galėtumėte kokį trumpą savo ypatingo patiekalo receptą padiktuoti?

– Išsiverdi makaronų, užpili gero alyvuogių aliejaus, sūrio ir valgai. Arba išsiverdi makaronų (kriauklelių), sumaišai su grūdėta varške ir tada vėl valgai.

– Andriau, kaip vertinate seksualines mažumas? Ar mes tikrai esame provincialūs, drausdami tokius dalykus, ar iš tiesų nereikia leisti lipt ant stalo, kai valgoma?

– Manau, kad kiekvienas žmogus turi teisę gyventi pagal savo prigimtį. Tačiau tiek mažumų, tiek daugumų seksualinės orientacijos viešas demonstravimas man nepriimtinas.

Bando būti griežtas tėvas

Portalo lankytojus domino ir Andriaus Mamontovo asmeninis gyvenimas. Paklaustas, ar yra griežtas tėvas, dainininkas sakė kartais bandantis toks būti, tačiau tai esą ne visada išeina.

Kūrėjas tikino, kad jo vaikai klauso populiarią muziką, tačiau labiau simpatizuoja rokui. "Tuo pat metu mano sūnus yra tokios senos geros grupės "The Clash" gerbėjas, tai mane maloniai stebina ir džiugina. Dukra labiau klauso "Fall Out Boy", "Green Day" ir "Pink", – sakė A.Mamontovas.

Dainininkas tvirtino, kad be svaigalų ir vegetariškai gyvena jau penkiolika metų. "Rūkiau nereguliariai, bet prieš penkerius metus pradėjęs sportuoti mečiau galutinai, nes po treniruotės organizmas natūraliai reikalauja deguonies, o ne nikotino. Man tai geriausiai suveikė", – atviravo A.Mamontovas.