„Ši pramoga džiugina tik akimirką, o jos neigiamas poveikis aplinkai ir sveikatai – ilgalaikis“, – rašoma ketvirtadienį paskelbtame pranešime.

Anot ministerijos, remiantis Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, teritorijose, kuriose intensyviai leidžiami fejerverkai, oro tarša kietosiomis dalelėmis gali padidėti iki dešimties kartų ir gali išsilaikyti nuo dviejų iki 14 valandų.

Miestų oro kokybės tyrimų stotys fiksuoja padidėjusias sieros dioksido, azoto oksidų, anglies monoksido koncentracijas.

Kartu į aplinką patenka fejerverkų sudėtyje esančios sveikatai ir aplinkai žalingos medžiagos – kalis, chloras, natris, magnis, aliuminis, siera.

Dėl neatsakingo pirotechnikos naudojimo žmonės patiria sunkius sužalojimus, dažniausiai galvos, veido, akių, galūnių.

„Padidėjusi kietųjų dalelių koncentracija ore ypač pavojinga vaikams ir senjorams, širdies ir kvėpavimo takų ligomis sergantiems žmonėms. Dėl neatsakingo pirotechnikos naudojimo žmonės patiria sunkius sužalojimus, dažniausiai galvos, veido, akių, galūnių“, – teigia ministerija.

Jos teigimu, po Naujųjų metų nakties gatvėse paliekamos pirotechnikos pakuotės, kuriuose esančios cheminės medžiagos gali būti išplautos į paviršinius ir požeminius vandenis, teršia dirvožemį.

Taip pat triukšmingos ugnies salvės pavojingos visai gyvajai gamtai, ypač miesto paukščiams, čia gyvenantiems ar atklydusiems laukiniams gyvūnams – išsigandę jie ima blaškytis ir, susidūrę su kliūtimi, gali žūti.

Tradicinių fejerverkų šiemet paskelbė atsisakančios Vilniaus ir Alytaus miestų savivaldybės. Fejerverkų atsisakoma ir didžiuosiuose Europos miestuose.