Vienos spalvos uniformos privalumai, karių fizinis pasirengimas, Lietuvos galimybės gintis nuo priešo - tai tik keletas portalo lankytojus dominusių temų, į kurias daugiau ar mažiau atsakė kariuomenės vadas generolas majoras Arvydas Pocius.

Pirmadienį portalui raštu pateikti A.Pociaus atsakymai į daugelį svetainės lankytojų užduotų klausimų, į kuriuos nespėta atsakyti lapkričio pabaigoje vykusiame virtualiame kariuomenės vado susitikime su portalo skaitytojais.

Tiesa, kariuomenės vadas atsakė į ne visus užduotus klausimus. Dėl suprantamų priežasčių A.Pocius nekalbėjo apie šalies gynybos planus karinio konflikto atveju. Nekomentuota ir tema apie Lietuvoje galimai veikusį slaptą CŽV kalėjimą, neatsakyti ir kai kurie asmeninio pobūdžio klausimai.

Kariuomenės vado atsakymus pateikiame tokia eilės tvarka, kokia jie buvo atsiųsti redakcijai.

Kokia karių rotacijos prasmė? Ar Jums neatrodo, kad rotacija pažeidžia vaikų ir moterų teises (vaikai tampomi iš miesto į miestą nuolat patiria psichologinę įtampą, o žmonos negali taip greitai susirasti darbo, ypač dabartiniu metu)? Gal rotacijos nuostatuose reikėtų numatyti papildomus punktus, kurie lemtų lengvatas kariams, turintiems šeimas ir auginantiems nepilnamečius vaikus?

Krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai rotuojami ar perkeliami vadovaujantis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymu (toliau - KASO KTĮ) ir atsižvelgiant į karjeros planus. Karių rotacijos tvarką nustato krašto apsaugos ministro patvirtinta karių rotacijos ir perkėlimo tvarka. Pagal šią tvarką karininkas, auginantis vaiką iki vienerių metų, paprastai rotuojamas į kitas pareigas kitoje vietovėje tik jam sutikus. Esant svarbioms aplinkybėms, kario rotacija ar perkėlimas gali būti atidėtas. Tokiu atveju karys likus 7 dienoms iki komisijos posėdžio turi pateikti komisijos pirmininkui raštu išdėstytus argumentus, dėl kurių jis prašo atidėti jo rotaciją ar perkėlimą.

Žinoma, kol kas nėra spendžiami klausimai dėl kario šeimos perkėlimo ir rotacijos metu. Tačiau kol kas tokius sprendimus priima politinė vadovybė.

Kodėl armijoje yra nemažai Rusijos armijoje buvusių rusiškai kalbančio rusiško personalo? Ar tai ne "penkta" kolona?

Lietuvos kariuomenės kariu tampa Lietuvos Respublikos piliečiai mokantys valstybinę - lietuvių - kalbą. Įstatymai nedraudžia priimti į tarnybą ir kitomis kalbomis mokančių kalbėti karių.

Ar suderinama su karininko Garbės kodeksu Jūsų melavimas Seimo komisijai?

Šiuo klausimu jau daug prirašyta ir prikalbėta. Manau, daugiau jau nekomentuosiu.

Kodėl į profesinę karo tarnybą nepriimami privalomąją karo tarnybą atlikę asmenys, o priimami netarnavę? Ar tai teisinga?

Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas reglamentuoja priėmimą į profesinę karo tarnybą. Įstatymo 28 straipsnyje aiškiai surašyta priėmimo į profesinę karo tarnybą galimi atvejai ir reikalavimai. Jei asmuo tų reikalavimų neatitinka, vadinasi jis ir negali būti priimtas į profesinę karo tarnybą.

Ar Jūs asmeniškai žinojote apie vadinamąjį CŽV kalėjimą Lietuvoje? Kaip Jūs manote, ar turėjo apie tai žinoti tuometis kariuomenės vadas Jonas Kronkaitis?

Aš manau, kad tai ne šios diskusijos klausimas. Dabar tuo klausimu vykdomas tyrimas ir aš to negalėčiau komentuoti.

Šiandien aukštesnį karinį laipsnį gauti ypač sudėtinga, kadangi daug tiek karininkų, tiek puskarininkių yra gana jauni ir turi labai aukštus karinius laipsnius, atlyginimų skirtumai labai dideli. Kaip manote, ar nebūtų sąžiningiau, kad atlyginimo dydį stipriau įtakotų ne karinis laipsnis, o stažas?

Profesinės karo tarnybos kariams tarnybos apmokėjimo tvarką nustato Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas. Jis sako, kad profesinės karo tarnybos kario tarnybinio atlyginimo dydis priklauso nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų. Taigi, manau, kad tarnybos laikas (kaip jūs sakote - „stažas“) yra įskaičiuotas į atlyginimo dydį ir yra svarbus.

Kodėl krizės akivaizdoje užsimota keisti karių uniformas? Kitas klausimas - ar kariuomenę bandysite prikelti su savanoriais? Sumažinot jiems pinigus, kad daugiau pakviesti į mokymus galėtumėte, o kur etatiniai eiliniai, kurie ir sudaro kariuomenės pagrindą, kurie ir turetu sudaryt pagrindinę ašį... Ir trečias klausimas: ar pagaliau imsites priemonių pakelt kariuomenės fizinį pasiruošimą? Deja, kariškių (aišku ne visų, bet tikrai ne mažos dalies) fizinis pasiruošimas yra prastas. Gal laikas keisti būtų normatyvus, pratimus? 

1. Manau, Jūs ne visiškai suprantate vienos spalvos uniformos privalumus ir trūkumus. Universali vienos spalvos uniforma naudinga tuo, kad lengviau organizuojamas aprūpinimas ir sandėliavimas, nes gaminamas tik vienas modelis. Jo kaina nuo spalvos beveik nepriklauso, nes kainą nulemia medžiaga, iš kurios gaminama uniforma. Poreikis turėti tokią uniformą, modifikuojant ne tik spalvinę gamą, bet ir jos konstrukciją, tikrai yra, kadangi dabartinės uniformos ergonomika tenkina ne visus. Taigi, ne vadui reikia uniformos, jos reikia kariuomenei. Tačiau skubotų sprendimų nebus, sprendimus nulems specialistų ir karių siūlymai.

2. Į šį klausimą jau atsakiau šiame interviu.

3. Dėl karių fizinio pasirengimo su Jumis sutikti negaliu. Normatyvų reikalavimai yra parengti kvalifikuotų fizinio parengimo specialistų. Kariai treniruojasi nuolatos, nes fizinio normatyvai yra tikrinami 2 kartus per metus.

Ar Jums neatrodo, kad Lietuva turėtų sustiprinti savo priešlėktuvinę gynybą? Tam padėtų ukrainiečių gaminami S-300 kompleksai. Vienu metu jie gali sekti 100 taikinių, jie buvo tiekiami Gruzijai. Viktoras Juščenka - Lietuvos draugas, gal padarytų lietuviams nuolaidų. Tiesa, jie ir tankus gruzinams pusvelčiui perleido ir lietuviams perleistų, galėtumėt atsikratyti senos NATO įrangos. Kroatija karo su Serbija akivaizdoje sukūrė labai šiuolaikišką tanką "Dengman" su Izraelio įranga, gal ir Lietuvai laikas pagaminti savo “tautinį” tanka ? Kiek Lietuva turi nepilotuojamų skraidančių aparatų, naudojamu aerožvalgyboje? Juos galite isigyti Izraelyje.

Ačiū už patarimus. Tačiau visada galimybės priklauso nuo finansavimo.

Norėčiau sužinoti, iki kelių metų priima vyrą tarnauti Lietuvos kariuomenėje?

Į būtinuosius karinius mokymus, savanoriškumo pagrindais, šaukiami 18-35 metų amžiaus karo prievolininkai neatlikę privalomosios pradinės karo tarnybos ar kitais būdais neįgiję pagrindinio karinio pasirengimo.

Jaunesniesiems karininkams aukštesnius laipsnius suteikia kariuomenės vadas. Bet esant atsargoje, aukštesnis karininko laipsnis nesuteikiamas, nors yra pateiktas teikimas. Motyvuojama, kad reikia baigti kariuomenės vado nustatytus kursus, tačiau tokie kursai nėra organizuojami. O jei ir būtų organizuojami, kas turėtų siųsti atsargos karininką į kursus dėl aukštesnio laipsnio suteikimo? Visos kitos sąlygos laipsnui suteikti yra išpildytos. Ar minėtu klausimu nėra spraga? Įstatymas yra, tačiau jis neveikiantis. Pagarbiai, Atsargos karininkas Alvidas.

Geras klausimas. Kol kas programų nėra patvirtinta. Tačiau šitas klausimas bus sprendžiamas, kadangi tai reglamentuoja įstatymas. O šiuo metu taip - tai yra spraga.

Kokios buvo Jūsų pareigos NATO vadavieteje Norfolk'e (Virginia, JAV)? Kokie buvo, ar yra patys sudėtingiausi uždaviniai ar problemos Lietuvos ir NATO partnerystėje?

Prieš tapdamas Lietuvos kariuomenės vadu, buvau NATO Sąjungininkų transformacijos vadavietės štabo viršininko pavaduotojas kariniam švietimui ir mokymui (Nortfolkas, JAV). Kalbant apie Lietuvą ir NATO galėčiau paminėti tik karinius uždavinius. Beje, Lietuva jau yra NATO narė, o ne partnerė. Su NATO pajėgomis esame užmezgę labai glaudžius ryšius. Bendros karinės pratybos, bendros tarptautinės misijos, apsikeitimas patirtimi, bendri kariniai vienetai su NATO pajėgomis mums, kaip NATO narei, jau yra kasdienybė. Dar prieš įstojimą į Aljansą mūsų kariai perėmė NATO procedūras, išmoko derinti veiksmus su įvairių šalių kariais - tą jie daro sėkmingai ir dabar. Pereiti prie NATO reikalavimų mūsų šalies kariuomenei buvo lengviau, kadangi ji dar buvo jauna ir naują tvarką greitai adaptavome kariniams vienetams. Taigi, šiuo metu NATO pajėgų kontekste uždavinių turime rimtų - mūsų kariai ir instruktoriai perteikia patirtį kitų šalių, kurios siekia narystės NATO, kariams, dalyvauja NATO operacijose Afganistane (ISAF), Kosove (KFOR) ir Irake (NTM-I). Šie uždaviniai reikalauja, gero karių pasirengimo, pakankamo finansavimo ir visuomenės palaikymo.

Ar Lietuva turi teisę atsisakyti vykdyti karo misiją Afganistane?

Šis klausimas yra politinis. Lietuvos kariuomenė vykdo jai paskirtas užduotis, bet tokio lygio sprendimus priima politinė vadovybė.

Gruzijos kare su Rusija gruzinai turėjo 3 sausumos brigadas su tankų daliniais, gerą priešlėktuvinę ginkluotę. Kaip mes apginsime Lietuvą su 1 MPBr, kuri nepilnai sukomplektuota ir be tinkamos ginkluotės (neturim vidutinio bei tolimo nuotolio prieslektuvinės bei tolimo nuotolio priestankinės ginkluotės, sena šarvuota technika)?

Gynybos planai yra nevieši. Tačiau, galiu Jus užtikrinti, kad Lietuvos kariuomenė ginsis. O dėl ginkluotės - gaunant pakankamą finansavimą visagali būti įmanoma.

Jūs studijavote Vokietijos bundesvero akademijoje ir žinote, kad po 3 parų mūšio MPBr reikia išvesti iš mūšio lauko, pergrupuoti, pakeisti nuostolius. Kas tuomet gins Lietuva?

Kaip ir sakiau - šalies gynybos planai yra nevieši.

NATO pajėgos neateis iš karto pagalbon. Kodėl dabartiniu metu pagrindinis dėmesys skiriamas ne Lietuvos gynimui, bet ekspedicinėms užduotims vykdyti, pavyzdžiui, numatomi bendri projektai su Lenkija ir Ukraina, nors mūsų pajėgumai yra riboti?

Dabartiniu metu dėmesys Lietuvos gynybai yra daug didesnis. Mes ir toliau vykdysime tarptautinius įsipareigojimus, bet ruošimės ir savo šalies gynybai. Nuo 2010 m. pradžios Lietuvos teritorijoje jau budės Taikos meto užduočių operacinės pajėgos, kurios bus pasirengę reaguoti į plataus masto grėsmę Lietuvos teritorijoje.

Nuo ko gina Lietuvos kariuomenė? Juk karo atveju visi karininkai dėtų į krūmus.  Mano giminaitis, Lietuvos artilerijos kapitonas, 1940 m. pabėgo į Vokietiją. Manau, istorija pasikartotų...

Tikiuosi, jūs savo giminaičio pavyzdžiu neseksite, bet liksite ir ginsite Lietuvos valstybę kartu su visa kariuomene ir Lietuvos piliečiais.

Ką veikia šalies kariuomenė, kai nėra šalyje karo?

Kariuomenė bendradarbiauja su VSAT, PSGT, Policija ir kitomis valstybinėmis struktūromis. Kariuomenė padeda stichinių nelaimių atvejais - gesina gaisrus, teikia pagalbą potvynių metu, padeda gelbėti ir ieškoti dingusių žmonių, gabena donorų organus ir t.t. Kariuomenė ir ruošdamasi savo šalies gynybai treniruojasi, tobulina savo įgūdžius, puoselėja patriotiškumą, meilę Tėvynei ne tik savo rate, bet ir visoje šalyje.

Ar gerbiamas generolas sutinka, kad Lietuvos kariuomenės ginkluotė techniškai ir morališkai pasenusi ir jai sunku lygintis, pavyzdžiui, su Gruzijos armija, kuri, déjà, buvo Rusijos sutriuškinta per 5 dienas?

Norėčiau priminti, kad Gruzija nebuvo NATO narė ir ji akis į akį susidūrė su daug didesne kariuomene. Mano manymu, Jums derėtų aplankyti mūsų svetainę www.kariuomene.kam.lt ir ten sužinosite daugiau apie Lietuvos kariuomenės ginkluotę bei techniką.

Kiek laiko Lietuvos kariuomenė yra pajėgi viena ginti gimtą kraštą?

Lietuvos kariuomenė savo kraštą gins tiek, kiek pajėgs. Nelygu nuo ko ginsis. Kiekvienu atveju yra skirtingi skaičiavimai. Tačiau tokių duomenų jums suteikti negaliu, kadangi informacija apie gynybos planus nėra vieša.