Apžvalga: svarbiausi ketvirtadienio įvykiai Lietuvoje ir pasaulyje

Koronaviruso situacija:

* Per parą Lietuvoje nuo koronaviruso mirė vienas žmogus, patvirtinti 142 nauji užsikrėtimo atvejai.

* Kaimyninėse Latvijoje ir Lenkijoje užfiksuoti nauji COVID-19 atvejų rekordai – per parą nustatyta atitinkamai 109 ir 4280 naujų užsikrėtimų. Lenkija nusprendė grąžinti privalomą kaukių dėvėjimą visose viešose vietose nuo šeštadienio.

* Vokietijoje pirmą kartą nuo balandžio per parą užregistruotų atvejų skaičius viršijo 4 tūkst.

* Pasaulio bankas prognozuoja, kad dėl COVID-19 pandemijos pasaulyje padaugės labai skurstančių žmonių. Šiemet jie sudarys 9,1-9,4 proc. planetos gyventojų. Jei pandemijos nebūtų, „giliojo skurdo“ lygis šiais metais būtų sudaręs 7,9 procento.

* Madrido teismas panaikino centrinės vyriausybės sprendimą įvesti karantiną Ispanijos sostinėje ir aplinkiniuose miesteliuose. Teismas paskelbė, kad draudimas be svarbių priežasčių išvykti už miestų ribų pažeidžia pagrindines teises ir laisves.

* Europos Komisija patvirtino trečiąją sutartį dėl galimos vakcinos. Šįkart ji sudaryta su „Johnson & Johnson“ priklausančia farmacijos bendrove. Europos Komisija anksčiau yra pasirašiusi sutartis su „AstraZeneca“ ir „Sanofi“-GSK.

Rusijos paieška. Lietuvoje gyvenanti buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus Sviatlana Cichanouskaja Rusijoje buvo įtraukta į ieškomų asmenų sąrašą. Rusijos žiniasklaidos teigimu, taip įvyko Maskvai įgyvendinant dvišalį susitarimą su Baltarusija, kuri paskelbė jos paiešką. Tarptautinė paieška per Interpolą nėra paskelbta.

Seimo rinkimai. Per pirmas tris išankstinio balsavimo dienas savo valią pareiškė 74 tūkst. 537 arba 3,09 proc. visų rinkėjų. Ketvirtadienis yra paskutinė išankstinio balsavimo diena. Vilniuje prie kai kurių balsavimo vietų nuo ankstaus ryto nusidriekė eilės. Prezidentas Gitanas Nausėda kreipėsi į šalies žmones, ragindamas aktyviai balsuoti, nepaisant koronaviruso pandemijos. Jo teigimu, išrinkus naująjį parlamentą Lietuva turės „unikalią progą pasinaudoti savo gebėjimais ir Europos Sąjungos galia žengti didelį žingsnį į priekį“. „Kurkime socialiai teisingą, žalią ir inovatyvią Lietuvą – gerovės Lietuvą“, – kalbą baigė G. Nausėda.

Kainų augimas. Lietuvoje rugsėjo mėnesį užfiksuota 0,4 proc. mėnesio infliacija, pranešė Statistikos departamentas. Vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje padidėjo po dviejų mėnesių pertraukos. Statistikų teigimu, mėnesio kainų pokytį daugiausia lėmė drabužių ir avalynės, daržovių, kainų padidėjimas.

Išteisinamasis nuosprendis. Vilniaus apygardos teismas išteisino buvusį Santaros klinikų vadovą Kęstutį Strupą dėl kyšio paėmimo. Teisėjo teigimu, nors tarp mediko ir pacientės vyko bendravimas, tačiau byloje nėra duomenų, kad jie būtų susitarę dėl atlygio ar kad pacientė tikrai būtų perdavusi kyšį.

Grobstymas kariuomenėje. Lietuvos kariuomenė pranešė, kad Karo policija kartu su Lietuvos policija išaiškino kariniame vienete veikusią turto grobstymo grupę. Įtarimai pareikšti dvylikai asmenų – karių ir civilių. Tyrimas vykdytas kelis mėnesius.

Slovakų solidarumas. Solidarizuodamasi su Lietuva ir Lenkija, Slovakija iš Baltarusijos konsultacijoms atšaukė savo ambasadorių. Anksčiau taip pat pasielgė Latvija, Estija ir Vokietija. Baltarusija praeitą savaitę atšaukė savo ambasadorius iš Vilniaus ir Varšuvos bei pareikalavo, kad Lietuva ir Lenkija sumažintų diplomatų skaičių Minske. Lietuviai ir lenkai su tuo nesutinka, tačiau laikinai taip pat atšaukė savo ambasadorius, tikėdamiesi, kad tai leis sumažint įtampą. Baltarusių spaudimą Lietuvai ir Lenkijai taip pat pasmerkė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

A. Navalno apnuodijimas. Vokietija ir Prancūzija paskelbė, kad Rusijai tenka atsakomybė už Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno apnuodijimą, todėl jos ragins Europos Sąjungą įvesti sankcijas. „Manome, kad nėra jokio kito įtikinamo pono Navalno apnuodijimo paaiškinimo, išskyrus Rusijos įsitraukimą ir atsakomybę“, – sakoma Vokietijos ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrų pranešime. Rusijos užsienio reikalų ministerija šią deklaraciją pavadino nepriimtina. A. Navalno įkurtas Kovos su korupcija fondas kreipėsi į Rusijos Federalinę saugumo tarnybą (FSB) prašydamas iškelti baudžiamąją bylą dėl neteisėto cheminio ginklo kūrimo ir kaupimo.

Europarlamentarų ambicija. Europos Parlamentas paragino nustatyti ambicingesnius klimato kaitos mažinimo tikslus. Parlamentarai nubalsavo už tai, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos iki 2030 metų būtų sumažintos 60 procentų – daugiau nei siūlo Europos Komisija. Balsavimas surengtas, siekiant sustiprinti pozicijas artėjančiose derybose su valstybių narių atstovais. Anksčiau buvo sutarta emisijas sumažinti 40 proc., Europos Komisija šį rodiklį pasiūlė padidinti iki 55 proc.

Literatūros premija. 2020 metų Nobelio literatūros premija paskirta žydų kilmės amerikietei poetei ir eseistei Louise Glueck.

D. Trumpo grįžimas. JAV prezidentas Donaldas Trumpas grįžo dirbti į Ovalųjį kabinetą Baltuosiuose rūmuose. Užsikrėtimą koronavirusu jis pavadino „Dievo palaiminimu“. Savo būklės pagerėjimą jis susiejo su eksperimentiniu gydymu antikūnais ir sakė sieksiantis, kad tokį gydymą gautų visi amerikiečiai. Kritikai teigia, kad D. Trumpas savo elgesiu gali sukelti pavojų kitiems žmonėms.

Viceprezidentiniai debatai. JAV rinkimų debatuose dalyvavo kandidatai į prezidentus demokratų atstovė Kamala Harris ir perrinkimmo siekiantis respublikonas Mike'as Pence'as. K. Harris istorine nesėkme pavadino prezidento administracijos atsaką į COVID-19, o M. Pence'as stengėsi pavaizduoti K. Harris kaip kraštutinių pažiūrų politikę. Šio renginio atmosfera buvo daug nuosaikesnė nei praeitą savaitę vykę D. Trumpo ir Joe Bideno debatai.

Virtualūs debatai. D. Trumpas pareiškė atsisakantis dalyvauti kandidatų į prezidentus debatuose, turinčiuose vykti kitą savaitę, nes šie buvo perkelti į virtualų formatą. Jis apkaltino debatų komisiją mėginant apsaugoti jo oponentą J. Bideną. D. Trumpas tebėra gydomas nuo COVID-19.

Įpareigojimas „Google“. Paryžiaus teismas patvirtino Prancūzijos konkurencijos priežiūros tarnybos nurodymą interneto milžinei „Google“ derėtis su žiniasklaidos grupėmis dėl kompensacijos už „Google“ paieškos rezultatuose rodomas naujienas. Bendrovė teigia artėjanti prie tokio susitarimo. Iki šiol „Google“ vengė laikytis naujų ES taisyklių, suteikiančių žiniasklaidos įmonėms didesnę autorių teisių apsaugą už paieškos sistemose ir socialiniuose tinkluose rodomas naujienas.

Karabacho katedra. Armėnija pranešė, kad vykstant kovoms su Azerbaidžanu dėl Kalnų Karabacho, per apšaudymą buvo apgadinta istorinė armėnų katedra šio ginčijamo regiono Šušos mieste.