- LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Lietuvoje metalo ieškiklių naudojimas nėra uždraustas, tačiau labai griežtai ribojamas“, – sako Kultūros paveldo departamento vyriausiasis valstybinis inspektorius Robertas Motuzas.
Pašnekovas aiškina, kuriose šalies vietose šiuos prietaisus galima naudoti bei kas turi teisę tai daryti.
LRT RADIJO klausytojas Saulius iš Vilkaviškio norėtų sužinoti, jei Lietuvoje yra galimybė ieškojimams pasitelkti metalo detektorius, kuriose valstybės teritorijose juos naudoti.
Pasak Kultūros paveldo departamento vyriausiojo valstybinio inspektoriaus R. Motuzo, mūsų šalyje metalo ieškikliai neuždrausti, tačiau reglamente numatyta griežta tvarka.
„Ribojimai yra nurodyti Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme. Pastarasis liečia visą Lietuvos teritoriją, o sugriežtinta tvarka papildomai galioja kultūros paveldo objekto teritorijose“, – aiškina pašnekovas.
Įstatyme taip pat nurodyta, kad minėtųjų prietaisų bet kas naudoti negali: „Ieškoti kultūrinę vertę turinčių daiktų, vykdant kasinėjimus, naudojantis metalo ieškikliais arba bet kokia kita paieškos įranga, gali tik atestuoti tyrėjai. Šiuo atveju tai – asmenys, baigę archeologijos studijas, sukaupę bent trijų metų profesinę patirtį, dalyvavę archeologiniuose tyrimuose ir gavę atitinkamą atestatą.“
Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme išskirta 14 kategorijų kultūrinę vertę turinčių daiktų, kurių metalo detektoriumi ieškoti draudžiama, komentuoja Kultūros paveldo departamento vyriausiasis valstybinis inspektorius R. Motuzas.
„Paminėsiu keletą kategorijų: archeologiniai radiniai, kilnojamieji daiktai, susiję su svarbiausiais istoriniais įvykiais: visuomenės, kultūros, karo, sporto, religijų istorija, įžymių žmonių gyvenimu. Taip pat – šaunamieji ir nešaunamieji ginklai, kilnojamieji daiktai, turinys numizmatinę, heraldinę ar filatelinę vertę, ordinai bei medaliai. Be to, plačiausia grupė – antikvariniai daiktai. Jais reikėtų laikyti prieš 50 m. ar anksčiau sukurtus kilnojamuosius žmogaus veiklos medžiaginius kūrinius“, – vardija pašnekovas.
Kultūros paveldo departamentas ragina žmones įvertinti grėsmę ir nepadaryti žalos reliktams – šia veikla turi užsiimti archeologai bei mokslininkai.
„Šie specialistai savo vykdomuose archeologiniuose tyrimuose dažnai į talką pasitelkia mėgėjus. Tačiau jų metalo ieškikliais atliekami žvalgymai yra prižiūrimi. Taip sudaromos galimybės nesunaikinti svarbios mokslinės informacijos. Mes kviečiame asmenis, besidominčius istorija ar archeologija, talkinti archeologiniuose tyrimuose – saugiai bei atsakingai domėtis savo šalies praeitimi“, – ragina Kultūros paveldo departamento vyriausiasis valstybinis inspektorius R. Motuzas.
Vis tik Lietuvoje galioja gana griežti įstatymai, ribojantys metalo detektorių naudojimą, todėl galvojama apie pakeitimus: „Yra dviejų grupių šalys: vieni laikosi liberalesnės nuomonės, kiti – griežtesnės. Pastaraisiais metais, gaudami piliečių prašymų, mes atsižvelgėme į pasiūlymus. Tokiems klausimams visai neseniai sudarėme specialią darbo grupę, kuri diskutuoja dėl galimybių tvarką liberalizuoti, įvesti tam tikrą licencijavimą, mėgėjus po truputį įtraukti į tyrimus, o metalų ieškiklių naudojimą padaryti atviresnį visuomenei.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilkikai prie Šalčininkų punkto nuo penktadienio turi laukti kitoje vietoje
Vilkikai, važiuojantys per Šalčininkų pasienio postą ir laukiantys kelkraštyje bei keliantys riziką eismo saugumui, nuo penktadienio nukreipiami laukti į kitą, mažiau judrų kelią. ...
-
Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovu siūloma skirti M. Kairį
Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska (Evelina Dobrovolska) Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) vadovu siūlo skirti dabartinį įstaigos direktoriaus pavaduotoją Mindaugą Kairį. ...
-
Į Lietuvą pratyboms atvyksta JAV karinė technika6
Penktadienį Lenkijos - Lietuvos sieną kirto pirmoji JAV kariuomenės 2-ojo kavalerijos pulko karinės technikos kolona, pranešė Lietuvos kariuomenė. ...
-
Laisvės alėjoje kepa ir šakočius, ir sūrius2
Laisvės alėjoje karaliauja ūkininkai, tautodailininkai ir amatininkai. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ dalyvių stalai lūžta nuo mėsos, pieno, duonos, tekstilės, molio, juvelyrinių ir kitokių gaminių, dirbinių. ...
-
Kas ir kokiu atveju pripažįsta žmogų nepakaltinamu?2
Teismo esate pripažintas nukentėjusiuoju, bet nusikaltėlis – nepakaltinamas. Ar jums bus atlyginta žala ir kada žmogus laikomas nepakaltinamu? Į šiuos klausimus LNK atsakė Baudžiamosios ir baudžiamojo proceso teisės komiteto narys advoka...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
Komendantūros: dažniausiai užduodami klausimai2
Kiekvienas žmogus turi žinoti savo vaidmenį valstybės gynyboje ir įgyti praktinių gebėjimų, reikalingų priešintis, nes žinios suteikia užtikrintumo, teigia Krašto apsaugos ministerija. Tam, kad visi suprastų savo vaidmenis, Lietuvos k...
-
Prezidentūra sureagavo į L. Kasčiūno siūlymus: tai negali vėlinti divizijos įgyvendinimo datos5
Krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno siūlymai stiprinti oro gynybą bei etapais didinti tankų pajėgas negali pavėlinti užsibrėžto divizijos suformavimo termino, teigia Prezidentūra. ...
-
Vilniaus savivaldybė pritarė naujojo darželio Perkūnkiemyje projektui3
Vilniaus miesto savivaldybė pritarė naujo, 290 vaikų talpinančio darželio Perkūnkiemio rajone projektui. Skelbiama, kad gavus statybų leidimus, darbus tikimasi pradėti kitų metų pradžioje. ...
-
Žada, kad iki 2050-ųjų žuvusiųjų avarijose nebebus: kliedesiai ar realybė?13
Keturios Lietuvos ministerijos ir dar septynios institucijos gyventojams davė pažadą – iki 2030 metų žūčių Lietuvos keliuose mažės perpus, o jau 2050 metais avarijose žuvusių išvis nebebus. Kad tuos pažadus įgyvendintų, policija jau...