Ištyrus, dėl ko labiausiai baiminasi Baltijos šalių gyventojai, paaiškėjo, kad lietuviai, latviai ir estai labiau bijo netekti savo būsto ar darbo nei nukentėti nuo smurto. 47 proc. Estijos, 55 proc. Lietuvos ir 60 proc. Latvijos gyventojų atsakė bijantys prarasti savo darbą ir nesusirasti kito, 62 proc. estų, 69 proc. lietuvių ir 71 proc. latvių nerimauja, jog senatvėje neturės užtektinai pajamų pragyventi. Palyginimui, būti užpulti ar sužeisti gatvėje bijo tik vos daugiau nei trečdalis Baltijos šalių gyventojų.

ERGO draudimo bendrovės Baltijos šalyse atliktas gyventojų saugumo indekso tyrimas parodė, kad visų trijų šalių gyventojai saugiausiai jaučiasi namuose. Paklausti, ar baiminasi, kad savo būste gali patirti fizinį smurtą, neigiamai atsakė apie 80 proc. respondentų.

„Nors nusikalstamumo tema Baltijos valstybių viešojoje erdvėje yra eskaluojama ganėtinai dažnai, gyventojai jaučiasi saugūs ir nebijo būti užpultais, nukentėti nuo seksualinės prievartos ar kitų panašių nusikaltimų. Juos labiau gąsdina materialinė situacija, daugelis nesijaučia saugiai dėl savo ateities,“ - teigia ERGO draudimo bendrovių Korporatyvinės komunikacijos direktorė Baltijos šalyse Lina Jakučionienė. 

Analizuojant tyrimo duomenis, matyti, kad dauguma Baltijos regiono gyventojų nejaučia pavojaus dėl seksualinės prievartos. Mažiausiai tokį nerimą jaučia estai - 12 proc. Galimybę būti užpultais dėl savo tautybės, religinių įsitikinimų ar seksualinės orientacijos taip pat atmeta didžioji dalis apklaustųjų: 68 proc. latvių, 75 proc. lietuvių ir 83 proc. estų.

Šiek tiek daugiau nerimo respondentams kelia emocinis smurtas. Nukentėti nuo emocinės prievartos šeimoje bijo apie penktadalį apklaustųjų visose trijose šalyse. Dėl darbdavių ar kolegų elgesio, kuris gali turėti nemalonių emocinių pasekmių, daugiausiai nerimauja latviai – taip atsakė 31 proc. šios šalies gyventojų.

Pažeidžiamiausi Baltijos šalių gyventojai jaučiasi ne savo, bet savo vaikų atžvilgiu. Dėl atžalų saugumo jiems būnant darželyje ar mokykloje jaudinasi apie pusė visų respondentų.

Pasak L. Jakučionienės, tyrimas buvo atliekamas siekiant operatyviau reaguoti į visuomenės pokyčius, išsiaiškinti, ką gyventojai mano apie savo saugumą, juos supančias rizikas ir taip ilgainiui tobulinti ERGO draudimo sprendimus pagal klientų poreikius bei lūkesčius.

Saugumo indekso tyrimą 2014 metais ERGO užsakymu atliko visuomenės nuomonės tyrimų centras SKDS. Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje internetu buvo apklausta po 1005 nuolatinius gyventojus nuo 18 iki 74 metų amžiaus.